Rašto meną – ant burių

Rašto meną – ant burių

Klaipėdoje sumanyta tarptautinė kaligrafijos ir rašto meno paroda „Kaligrafija ant burių“, iki kovo veikianti Prano Domšaičio galerijoje, sulaukė dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir dar aštuonių pasaulio šalių.

Rita Bočiulytė

Jei kojos nepakiš finansai

Tai pirmasis tęstinio tarptautinio projekto „Kaligrafija Klaipėdai“, skirto uostamiesčio 760 metų jubiliejui, etapas.

Buvo surengtas konkursas, kurio metu atrinkti įdomiausi ir labiausiai savitą Klaipėdos dvasią atspindinys 12 autorių darbai jau kitokiu formatu ir kitoje vietoje turėtų darsyk išvysti dienos šviesą antrajame projekto etape. Kaip paskelbė klaipėdiečiai projekto kuratoriai menotyrininkė Goda Giedraitytė, grafikai kaligrafai Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė ir Mindaugas Petrulis, jei tik kojos nepakiš finansai, konkurso laimėtojų kaligrafijos kūriniai bus atspausdinti ant specialių tentų, įtvirtintų metalo konstrukcijose, imituojančiose bures, ir šiąvasar bus eksponuojami viešoje uostamiesčio erdvėje – Danės upėje. Projekto kuratorių įsitikinimu, Lietuvos kaligrafijos sostine dažnai vadinamoje Klaipėdoje tokiu būdu būtų ne tik populiarinamas šis unikalus menas, bet ir pristatyti mūsų uostamiestį charakterizuojantys ženklai – jį simbolizuojančios burės ir kaligrafija.

Projekto kuratorių ir parodos organizatorių pasiteiravome, ar pasitvirtino jų lūkesčiai, skelbiant tokį konkursą ir įtraukiant į jį užsieniečius?

Sukūrė pridėtinę vertę

G.Giedraitytė: Neabejotinai pasitvirtino. Ir net dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai skatina savotišką pačių menininkų konkurenciją gerąja prasme. Menininkų kaligrafų nėra labai daug ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, todėl tarptautinis konkursas lyg ir užkelia projekto kartelę – tiek mūsiškiams, tiek užsienio kūrėjams norisi pasirodyti kuo geriau, atsiųsti naujausius ar vertingiausius savo kūrinius. Pavyzdžiui, dėl didelio užimtumo kai kurie užsienio autoriai (pvz., italė Monica Dengo ar belgas Brody’s Neuenschwanderis) atsiprašė, kad negalės dalyvauti, tačiau pabrėžė, jog projektas labai įdomus ir novatoriškas.

Iš kitos pusės tai – galimybė pamatyti, ką kuria užsienio meistrai (neretai net korifėjai), pa(si)lyginti ir suprasti, kad Lietuvos kaligrafijos mokykla iš tiesų labai stipri. Turime autorių, kurių kūrybiniais rezultatais galime drąsiai didžiuotis tarptautiniu lygmeniu. Tai ypač pamalonina tiek pačius kūrėjus, tiek kuratorius.

Trečia – šviečiamasis aspektas. Daugelis autorių iš tiesų stengėsi atsiliepti į pasiūlytą temą. Buvo menininkų, kurie kadaise lankėsi Klaipėdoje, tačiau tik dabar, giliau susipažinę su jos istorija, raida, kultūra, suprato mūsų miesto išskirtinumą. Kitiems autoriams šis miestas kelia daug sentimentų. Tarkime, V.Chaika čia atliko karinę tarnybą ir labai šiltai prisimena Klaipėdą. Ne veltui jis pristatė pirštais ant smėlio išrašytą darbą „Klaipėda is my love“ („Klaipėda mano meilė“). Tokios istorijos sukuria tą papildomą pridėtinę tarptautinio konkurso ir parodos vertę – vadinasi, garsinam Klaipėdos vardą, jo jubiliejaus datą ir už Lietuvos ribų. O juk kvietimus dalyvauti konkurse ir parodoje išsiuntėme ne tik Europos dailininkų sąjungoms, bet ir visiems žinomiausiems kaligrafams bei jų asociacijoms visame pasaulyje.

Tačiau suprantama, kad organizuojant tokio masto konkursą ir parodą iškyla ir keblumų. Pavyzdžiui – nenuspėjamas galutinis rezultatas. Šiuo atveju tu, kaip kuratorius, nesirenki konkrečių autorių ar darbų, dėl kurių suderinamumo būtumei tikras. Todėl sulaukus visų kūrinių dar turi nemažai darbo – reikia juos atrinkti ir tinkamai pateikti žiūrovui.

Parašė draugystės abėcėlę

L.Skačkauskaitė-Kuklienė: Pasaulis globalėja. Domimės kitų šalių įvykiais, kultūriniais ypatumais. Šiais laikais kokį nors projektą organizuoti vien tik savo kieme – neįdomu nei patiems organizatoriams, nei žiūrovams. Išvykti į užsienį pasižiūrėti meno ne kiekvienas turi galimybę. Taigi klaipėdiečiai ir miesto svečiai turi unikalią galimybę susipažinti su žymių Europos kaligrafų kūriniais.

Kita vertus, su autoriais užsimezga ryšiai, kurie laikui bėgant pavirsta kultūriniu bendradarbiavimu. Kai 2014-aisiais kviesiu dailininkus į penktąją Lietuvos rašto meno parodą, tikiuosi, kad daugeliui kūrėjų Lietuvos ir Klaipėdos vardas jau bus žinomas.

Labai gaila, kad dėl didelio užimtumo mūsų projekte šiuosyk nedalyvavo daug žymių užsienio kaligrafų – P.Semčanka ir H.Matsur iš Baltarusijos, P.Čobitko iš Rusijos, A.Makovej iš Moldovos, Denisas Brownas iš Airijos, B.Neuenschwanderis iš Belgijos, lietuvių kilmės amerikietis šriftininkas K.Barberis ir kiti.

Projekto sąlygos (katalogai dalyviams, nėra dalyvio mokesčio, nemokama spauda ant burių) buvo labai palankios jauniesiems kūrėjams.

Kaip dažnai gyvenime nutinka – vertingiausia yra įgyta patirtis. Menininkai nėra labai organizuoti. Dabar žinosime, kad daugeliui autorių kvietimus reikia išsiųsti asmeniškai, kad reikia kelis kartus priminti ir paraginti, paisyti tos šalies etiketo.

Kai išpakavę darbus išvysdavome kūrinį, parašytą specialiai Klaipėdai, pamatydavome, kad autorius pasidomėjo krašto istorija, geografija, kultūra, heraldika, džiugi nuotaika pakutendavo širdį. Draugystės abėcėlę pavyko parašyti.

Suteikė pažinimo galimybę

M.Petrulis: Mano lūkesčiai pasitvirtino. Vien todėl, kad su šiuo projektu kaligrafija išeina ne tik į poligrafines, bet ir į viešąsias miesto erdves. Nė vienas, ko gero, miestas to neturi. Su tokiais projektais bandome realiai patvirtinti Klaipėdos – kaip Lietuvos kaligrafijos sostinės – vardą. Toks konkursas surengtas pirmąsyk. Ant burių galėtų būti ir visų parodos dalyvių darbai, bet riboja finansinės ir sumanymo galimybės. Todėl ir buvo atranka. O parodoje stengėmės eksponuoti visus.

Autorių įvairovė – didelė. Net Lietuvos mastu. Bet tarp dalyvių yra ir atsitiktinių žmonių. Nes informacijos užrašymas dar nėra kaligrafija. Visi pažįstame raides ir mokame rašyti. O kaligrafija – ne šiaip gražus parašymas, tai tam tikra turinio išraiškos paieška, ieškant formos ir sprendimo, atspindinčio tą turinį.

Prisimenu, mūsų surengta Lietuvos rašto meno ketvirtoji paroda buvo labai stipri. Ir joje buvo užsieniečių. Bet tai kaligrafijos kūrėjų penkerių metų veiklos apžvalga – kitos apimtys. O čia – teminis projektas, konkretus, sprendimo variantų išklotinė. Sakyčiau, verta dėmesio.

Užsieniečių dalyvavimas – didžiulė reklama miestui, projektui ir kaligrafijai. Žinią apie Klaipėdą paskleidėme plačiai. Tai labai svarbus momentas. Tikimės, tie užsienio menininkai ir ateityje dalyvaus mūsų projektuose. Įdomu buvo pamatyti ir ką kolegos Europoje veikia kaligrafijos srityje. Jie kai kuriuos dalykus daro kitaip, nei mes čia suvokiam. Ir jie mūsų projektui pridėjo įvairovės, suteikė pažinimo galimybę.

Paskleidė žinią apie Klaipėdą

K.Jokubavičienė, P.Domšaičio galerijos vedėja, dailėtyrininkė: Apie tarptautinį projektą „Kaligrafija Klaipėdai“ išgirdau jo idėjos formavimo metu. Turiu prisipažinti, kad tokio rezultato, kurį matome projekto parodoje „Kaligrafija ant burių“, nesitikėjau. Dažnai būna, kad projektas ar paroda tarptautinį „statusą“ gauna dėl vieno dalyvio iš vienos užsienio valstybės. Į šį projektą kuratoriai sugebėjo įtraukti net 40 menininkų iš 9 šalių. Manau, kad tai vienas iš labiausiai vykusių Klaipėdos miesto 760 metų jubiliejaus kultūrinės programos renginių, todėl būtų gaila, jei finansinės paramos stoka neleistų jo iki galo įgyvendinti taip vizualiai efektingai, kaip sumanė kuratoriai.

Tarptautinių projektų, konkursų, kurių turinys – Lietuvai svarbaus įvykio, asmens pagerbimas (didžiausia patirtis yra sukaupta rengiant tarptautinius ekslibrisų konkursus), rengimas liudija, kad dažnai užsienio dalyvių suvokimas, apie ką kalbama, yra gana savotiškas. Klaipėdos jubiliejaus temai kaligrafijos darbus atsiuntusi; Vokietijos, Izraelio, Prancūzijos, Rumunijos, Japonijos, Italijos, Rusijos, Baltarusijos dailininkų kūriniuose to nebuvo, iš dalies, matyt, gelbėjo universali asociacija Klaipėda-jūra. Pateikti kūriniai gana tiksliai atskleidžia miesto prie jūros temą, o šios temos vystymas užsienio kūrėjų akimis yra vertinga patirtis ir mūsų dailininkams. Platus dalyvių ratas aktualizuoja Klaipėdos temą tarptautiniame kontekste ir dar kartą patvirtina lakią frazę „Klaipėda – kaligrafijos sostinė“. Kodėl gi ne?

Konkurso laureatai

Vladimiras Chaika (Rusija)

Albertas Gurskas (Lietuva)

Ilja Klemencovas (Lietuva)

Romanas Klemencovas (Lietuva)

Anastasia Kulazhenko (Baltarusija)

Jeanas Larcher (Prancūzija)

Katharina Pieper (Vokietija)

Agnė Pivoriūnaitė (Lietuva)

Massimo Pollelo (Italija)

Donata Porvaneckaitė (Lietuva)

Leo Ray (Izraelis)

Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė (Lietuva)

by admin