Rūtų galerija šventė pirmąjį gimtadienį
‘Mums – jau vieneri!“ – su pasididžiavimu priminė Klaipėdos Rūtų galerija, menininkus ir meno gerbėjus kviesdama į naują parodą ir gimtadienio šventę.
Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Uostamiestyje, prie Danės krantinės, prieš metus įsikūrusi Rūtų galerija savo pirmojo gimtadienio proga surengė jungtinę Klaipėdos dailininkų naujausios tapybos parodą. Joje po du savo naujausius tapybos darbus pristato plačiai žinomi uostamiesčio tapytojai Danas Andriulionis, Vidas Pinkevičius, Algimantas Ramanauskas, Algirdas Taurinskas, Algirdas Vadoklis ir Juozas Vosylius, per metus šioje galerijoje jau spėję surengti ir autorines kūrybos ekspozicijas. Parodoms skirta centrinė Rūtų galerijos erdvė. Jau tapo tradicija, kad jos atidaromos skambant galerijos varpui, kurį specialiai išliejo Svajūnas Jurkus.
Pasidovanojo jubiliejui
Galerijos savininkui Gintautui Kurlavičiui ši meno oazė – dešimtmečius puoselėtos svajonės išsipildymas. Žinomas verslininkas, buriuotojas ir dabar prisimena, kaip vaikystėje apsaldavo širdis, kai eidamas į muzikos mokyklą vis užsukdavo į „Dailės“ saloną Turgaus gatvėje – tiek daug ten buvo meno, ir taip jis traukė!..
Buvęs pedagogas, bene 10 metų dirbęs mokykloje darbų mokytoju, vėliau pasukęs privataus verslo keliais ir pragyvenimui užsidirbantis iš langų gamybos G.Kurlavičius pasakojo, kad ir pats yra bandęs tapyti, o idėją atidaryti meno galeriją brandino kone du dešimtmečius. Ryžosi tik prieš metus – 50-ajam gimtadieniui ėmė ir pasidovanojo. Tuomet juokėsi: „Sunkmetis, bet kitos tokios progos gi nebus“. Jo sumanymui pritarė ir žmona, dirbanti mokytoja, ir abi dukros, tapusios gydytojomis. Visa jų šeima neabejinga dailei, sukaupė nemažą paveikslų kolekciją, kurioje – Petro Lukošiaus, Edvardo Malinausko drobės.
„Čia turime turbūt visų geriausių Klaipėdos tapytojų darbų – daug puikaus ir įvairaus meno. Aš atsigaunu žiūrėdamas į tokius kūrinius. Kaip galima meno nemėgti?! – kalbėjo verslininkas, rodydamas į paveikslais nukabintas Rūtų galerijos sienas. – Man smagu. Dailininkai dažnai užsuka, pabendraujam. Po metų galvoju – verta buvo, tikrai nenusivyliau. Užėję vokiečių turistai stebisi: „Kokia galerija!.. Ir kokią muziką čia leidžia – ne kokį „popsą“, o džiazą!..“ Ir man čia siela atsigauna. Savaitgaliais nuo ryto iki vakaro kabinu paveikslus, komponuoju… Žiemą, pavasarį visus šeštadienius čia praleisdavau. Na, vasarą buriuodavau… Dabar – vėl nuolat čia, galėčiau – pats kasdien dirbčiau. Taigi bus puiki dirva pensijai.“
Turi svajonių
Kaip aiškino galerijos savininkas, jis stengiasi, kad dominuotų profesionalių Klaipėdos dailininkų kūryba – tapyba ir šiek tiek mažosios plastikos. Visa galerijos erdvė – tai tarsi didžiulė jungtinė uostamiestyje kuriančių dailininkų darbų ekspozicija. Gyvi klasikai ir gabus jaunimas – greta.
„Klaipėdiečių kūrėjų darbų tiek vienoje vietoje jokioje kitoje uostamiesčio galerijoje nerasite. Nebent muziejuje“, – neslėpė pasididžiavimo G.Kurlavičius.
Kadangi buriuotojai savo laivus vadina moterų vardais, jis savo jachtai davė Eglės vardą, o galeriją pavadino kitos dukros vardu. Užpatentavo daugiskaita, kad žmonės netapatintų su garsia įmone „Rūta“. Kas žino, gal toji daugiskaita irgi pamatuota – štai gims anūkė, galbūt bus Rūta…
G.Kurlavičius nesiskundė, kad sunkmečiu mažai kas meną perka, galeriją išlaikyti nėra lengva. „Patalpos – savos, už elektrą ir šilumą susimokėti užtenka – ir gerai. O aš gi ne iš to gyvenu. Man ši vieta – širdžiai. Čia pailsiu, atsigaunu. Ir matau, kaip kiti džiaugiasi. Per Jūros šventę dirbom iki pirmos valandos nakties. Žmonių buvo sausakimša. Kitąmet gal lauke kokią meno akciją per Jūros šventę sumanysim. Matau, kad yra poreikis. Beje, jau ne tik vietiniai, bet ir vilniečiai dailininkai nori čia savo parodas rengti. Smagu“, – džiaugėsi verslininkas.
Jis turi ir daugiau svajonių. Vasarą norėtų uostamiesčio tapytojus suburti į plenerą, rudenį – surengti labdaros aukcioną. „Bet pirmiausia ant laiptų, prie įėjimo, pastatysime skulptūrą. Jau ir siužetą išsirinkome“, – nekantravo galerijos savininkas.
Molbertas – kvietimas užeiti
Ir naujausia galerijos idėja – vasaros pabaigoje gatvėje, prie įėjimo į Rūtų galeriją pastatytas molbertas su „gyvu“ paveikslu, anot G.Kurlavičiaus, lūkesčius pateisino su kaupu. „Kad žinotumėte, kiek daug žmonių prie jo stabteli ir pas mus užeina!.. Dabar galvojame, kad reikėtų tam paveikslui kompanijos…“ – šypsojosi jis.
Paveikslai ant Rūtų galerijos molberto, kurį iš metalo nukaldino klaipėdietis Albinas Jukumas, keičiami kas mėnesį. Dabar ant jo puikuojasi A.Ramanausko drobė.
„Gyvos spalvos… Tai traukia žmones… Vakare mes dar jį apšviečiame, – kalbėjo Rūtų galerijos savininkas. – Norėjosi kažkokio judesio, spalvos blyksnio atsisveikinant su vasara ir pradedant naują parodų sezoną.“
Tikimasi, kad šis molbertas su paveikslu Danės gatvėje prie galerijos durų stovės dar ilgai, traukdamas žmonių žvilgsnius. Galerijos savininkas nuolat primena dailininkams, kad jie būtent šiam tikslui nutapytų po darbą, kad būtų galima dažniau tuos paveikslus ant molberto keisti.
„Gera intriga – stabtelėti ir užeiti į galeriją, – įvertino menotyrininkas Petras Šmitas. –
Išskirtinė erdvė. Geroj vietoj – centre, krantinėje, prie upės. Čia labai gražu. Puikūs dailininkai čia atneša savo paveikslus. Visi pažįstami, jų stilius jau susiformavęs. Žiūriu, tik J.Vosylius stipriai pasikeitęs, jo tapybos koloritas gerokai pašviesėjęs. Malonu matyti ir girdėti, jog šeimininkas deda daug energijos ir jėgų, kad galerija sėkmingai egzistuotų. Visąlaik širdy neramu, kad tik nesubankrutuotų.“
Šventiniai pagyrimai
„Džiaugiuosi, kad išgyvenote visus metus. Sienos pilnos paveikslų – laikotės gražiai ir kartu mus palaikote. Ačiū! Man patinka pas jus. Dažnai ruošiate parodas, keičiate darbus ant sienų. Ir čia daugiausia – klaipėdiečių tapybos. Matyti, kas yra ir ką veikia mūsų tapytojai. Čia galima ne tik pasižiūrėti, bet ir nusipirkti. Galvotas šeimininkas, jam tai rūpi – pagirtina. Gražiu, geru darbu jūs užsiimat. Kad tie metai – kaip senas vynas – kuo toliau būtų vis geresni“, – linkėjo tapytojas E.Malinauskas Rūtų galerijai jos vienerių metų gimtadienio proga.
„Ir man čia malonu užsukti. Labai patogus įėjimas – įėjai ir išėjai, – šmaikštavo tapytojas Arūnas Mėčius. – O jeigu rimtai, tai geras šeimininkas, mums visiems – bičiulis, kiekvienas žmogus jam brangus. Čia pasijuntu, kad esu Klaipėdoje – jis subūrę grupę Klaipėdos menininkų. Ateinu čia – su jais pasimatau, jei nėra jų – su jų darbais pasisveikinu. Gintautas – kamikadzė, tokiais sunkiais laikais ir nesavanaudiškai, labai nuoširdžiai jis tuo užsiima. Šaunuolis!“
Nekilnojamu turtu prekiaujantis ir tapybą kolekcionuojantis verslininkas Rimgaudas Smalinskas pasakojo, čia dažnai užsukantis į meną pasižiūrėti. „Ši galerija – labai klaipėdietiška, stengiasi parodyti būtent čionykščius menininkus ir ne bet kokius, o pačius geriausius, – tvirtino pašnekovas. – Pastaruosius ketverius metus pats susidomėjau tapyba, turiu gal 50 paveikslų. Viskas prasidėjo nuo tuščių sienų namuose – reikėjo kažkaip jas papuošti. O paskui, kaip sakoma, kuo giliau į mišką – tuo daugiau medžių. Taip įėjau ir nebeišeinu.“
Gimtadienio proga savo bičiuliams Rūtų galerija parengė ne tik įspūdingą parodą, kurią eksponuos iki gruodžio vidurio. Per vernisažą buvo ir daugiau malonių šventinių staigmenų: raudonos rožės – galerijos dailininkams, loterija – lankytojams, didžiulis gimtadienio tortas – visiems, tą vakarą užsukusiems į Rūtų galeriją.
