Rytoj yra dabar, arba Grafikos turas po Lietuvą

Rytoj yra dabar, arba Grafikos turas po Lietuvą

Jūratės Rekevičiūtės grafikos objektas būsimai meno akcijai “Ženklo pasirodymas danguje…”

IGNAS KAZAKEVIČIUS

Deklaruodamas naują požiūrį į meno formas, gegužės 3-6 dienomis Lietuvą sudrebins trišalis grafikos meno projekto „Now Art Now Future. Print“/„Rytoj yra dabar. Grafika“ turas. Kaunietės menininkės Jūratės Rekevičiūtės ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKC) organizuojamas projektas perteikiamas per magišką skaičių „trys“: trys Baltijos šalys-dalyvės, trys pasirodymų erdves jungiantys Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, kur projektas finišuos.

Į viešas erdves

Projekto „Now Art Now Future. Print“/„Rytoj yra dabar. Grafika“ parodos bei meno akcijos vyks Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos galerijose bei atvirose erdvėse. Šiuolaikinio meno procesas taip pat pasieks ir toliau nuo šių miestų nutolusius taškus – Varėną, Kupiškį, Radviliškį, Turmantą, Ignaliną…

“Šis projektas skatina aktyvius menininko ir meno vartotojo santykius. Teigdami naujo proceso raidą, meną norime „išnešti“ į viešas erdves, socialiai provokuoti žiūrovą, parodyti, jog klasikinėmis technikomis sukurtas kūrinys gali veikti žmones šiuolaikinio meno kalba”, – sakė viena iš jo kuratorių dailininkė Jūratė Rekevičiūtė.

Gegužės 5-ąją Klaipėdos meno erdves pasieks šio grafikos projekto dalyviai – Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkai. Prieš tai, gegužės 4-ąją, jie dalyvaus meno akcijose, pristatydami savo kūrinius Kaune, o gegužės 3-iąją – Vilniuje.

Globoja ministrė

Šis projektas savo ištakomis siekia Kauno grafikų sekcijos inspiruotą „Džiazuojantį estampą“. Tačiau organizatorių komanda, nusprendusi naujam požiūriui į grafikos meną suteikti tarptautinį rezonansą, pavadinimą pakeitė į „Now Art Now Future. Print“ /„Rytoj yra dabar. Grafika“. Kodėl?

Akcentuodamas klasikinį grafikos atspaudą, projektas teigia naujas grafikos formas, jų galimybę šiuolaikine meno kalba šiuolaikiniam žmogui identifikuoti grafiką, jos tradiciją ir meno rinką, skirtumą tarp originalo ir kopijos. Jis kviečia kalbėti apie kūrybos ir kūrinio vertę. Dėl pastarosios įvairiuose visuomenės sluoksniuose nuolat verda diskusijos: kiek kainuoja, kodėl tiek kainuoja, kas diktuoja kainas, kas vertingiau – tapyba ar grafika?

Pirmame plane atsiduria grafikos medijos panaudojimo prasmė. Projektas teigia klasikinių technikų grožį, amato išmanymą, tačiau autorius kviečia prabilti nauja, šiandien svarbia kūrinio kalba, t.y. veikti visuomenę. Todėl džiugu, jog projekto globėja maloniai sutiko būti Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė.

Plečia ribas

Baigėsi viešas atrankos konkursas (skelbtas Lietuvos dailininkų sąjungos informaciniais kanalais bei asmeniškai bendraujant su autoriais). Dalyvausiantiems projekte autoriams buvo siūloma pagalvoti apie autorinės technikos panaudojimo ir kūrinio pateikimo originalumą, medžiagas, ant kurių spausdinama, ir medžiagas, kuriomis spausdinama, pateikti originalų paties menininko požiūrį į savo kūrybą – savo stiliaus interpretaciją, kūrybinių etapų parafrazes ir pan. Kūrinį buvo leista kurti ir keliems autoriams. Projekte buvo kviečiami dalyvauti ir kitų specialybių atstovai, ne tik grafikai.

Šiomis priemonėmis siekiama praplėsti klasikinių grafikos technikų naudojimo galimybes, naujose išraiškos priemonėse ieškoti aktualių sąlyčio taškų su šiandiena. Estampas privalo likti kūrinio pagrindu, o kitos technikos bei išraiškos būdai gali tik papildyti, praturtinti jį, kaip ir eksponavimo eigoje atsirandantys efektai.

Provokuos diskusiją

Visa, ką buvo galima “išspausti” iš klasikinės grafikos kūrinio sampratos klasikinėmis technikomis, jau “išspausta”. Atėjo laikas ir klasikiniam formatui prabilti netiražuota (arba labai originaliai tiražuota) grafikos medija.

Jeigu vadinamasis šiuolaikinis menas dažnai skolinasi dailės šakų išraiškos vertybes, o dažniausiai imituoja (nes argi verta vargti, pvz., su linoraižiniu, jei idėją gali greičiau užfiksuoti skaitmeninėje versijoje), tai klasikinis standartas išlieka pakankamai literatūriškas ir pralaimi kovoje už tai, „kas daro meno kūrinį aktualiu“.

Kas gi lemia meno kūrinio aktualumą? Tai poveikis žmogui, žmonių grupėms. Jis gali būti daugiaplanis. Pirmas planas – technikos virtuoziškumas, turinio intriga. Antras – kontekstinė polemika, parafrazės, kai, panaudojant pirmojo plano galimybes, diskutuojama su kolegomis, meno palikimu, pačiu savimi (savo praeitais etapais).

Taip įžengiame į eksperimentinio meno sferą. Eksperimentas nėra baisus žodis, eksperimentuoti galima ir su klasikiniu menu.

Visi keliai veda į…

Stebėdamas Klaipėdos kultūrinį gyvenimą, ypač parodas, susiduriu su vadinamosios klaipėdietiškos produkcijos problema. T.y. paroda ar projektas, čia gimęs ir išvežtas svetur, tarsi netekęs žemės motinos kaip koksai mitinis gigantas ima silpti. Jo deramai nepalaiko šalies žiniasklaida, ignoruoja arba atsainiai vertina Lietuvos meno kontekstas. Kitaip tariant, sunku ištrūkti iš gimtosios orbitos, o dar sunkiau įsiveržti į kitą, nepažįstamą ir tankią atmosferą.

Kaip kultūra sudominti žmogų, kaip paversti Klaipėdą realiu projekto vyksmo centru, su galimybe išplėtoti tradiciją – pavyzdžiui, sukurti ES šalių grafikos bienalę ar trienalę?

Todėl neatsitiktinai šis projektas yra sujungtas labai įdomia informacine, renginių atidarymų šešiose meno erdvėse bei meno akcijų pristatymų grandine, kuri susijungia Klaipėdoje, kur ir gimė šio projekto idėja.

Galerija ant bėgių

Tai savotiškas socialinis ir meninis turas po Lietuvą. Keliaudami maršrutu “Vilnius – Kaunas – Klaipėda”, projekto „Now Art Now Future. Print“/„Rytoj yra dabar. Grafika“ meno centrus aplankys menininkai, meno specialistai, kultūros globėjai ir žiniasklaidos atstovai.

Pirmoji Lietuvoje galerija ant ratų įsikurs traukinio vagone ir 3 savaites kursuos geležinkelio maršrutais po visą šalį. Šiame vagone bus įrengta konceptuali ir žaisminga erdvė, kur retai užeinąs į meno galeriją pilietis galės susipažinti su grafikos kūriniais ir idėjų pasauliu. Jis galės juos liesti, skaityti šmaikščius tekstus, vaikai (o gal ir suaugę) – žaisti su jais.

Kauno miesto Rotušės aikštėje pakils iš estampų suklijuoti oro balionai (J.Rekevičiūtės akcija). Klaipėdoje – žiūrovų kojomis bus atspaustas didžiausias linoraižinys (kuo daugiau žiūrovų, tuo kokybiškesnis atspaudas!).

Didžiausios projekto parodos, diskusija ir finalinė akcija yra numatytos būtent Klaipėdoje. Čia Kultūrų komunikacijų centras įžvelgia ES sostinėms lygiaverčių meno procesų galimybę Baltijos valstybių uostams.

Kultūriniai ekvivalentai

Jei dabartinis menas seka gyvenimo aktualijas, jis turėtų skatinti mąstyti ir provokuoti. Todėl menininkams, dalyvaujantiems projekte, buvo pasiūlyta paskaičiuoti savo kūrinio bei kūrybos kaštus elementariais buitiniais ir kitais kultūros ekvivalentais, statistiniam vartotojui suprantama kalba. Kitaip tariant, į savo kūrinio kainą įtraukti dirbtuvės eksploatacines išlaidas, suvartotų elektros kilovatų, vandens kubų, dažų ir kitų medžiagų kiekį. Galbūt įtraukti ir išgertų vyno butelių bei duonos kasdienės kaštus.

Šie aplinkos daiktai bei rodikliai kiekvienam individualūs tiek pat, kiek ir jų kūryba. Todėl labai svarbu ir, ko autorius atsisakė, kurdamas projektui pateiktą darbą, – kiek kartų nenuėjo į klasikinės ar kitos muzikos koncertą, neužsiprenumeravo spaudos (nes, pvz., labiau reikėjo dažų, techninės įrangos), nepirko knygos ar nepažiūrėjo mėgstamos TV laidos ir pan. Organizatoriams ne mažiau svarbu, ko ir kiek turės atsisakyti žiūrovas, skirdamas laiko atėjimui į šio projekto parodas ar vietoje CD įsigijęs bilietą į parodą. Bandysime suvesti balansą.

Projekto programa

Gegužės 3-iąją

Vilniuje:

15.45 val. – Geležinkelio stotis. Spaudos konferencija.

16 val. – Geležinkelio stotis. Galerijos traukinyje atidarymas.

16.45 val. – Traukinio su galerija išvykimas reisu „Vilnius – Varėna“.

17.30 val. – Bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkų kūrinių parodos atidarymas LDS galerijoje (Vokiečių g. 4/2).

Gegužės 4-ąją

Kaune:

16 val. – Lauros Feldbergos (Latvija) personalinės parodos “Book of dreams” atidarymas Grafikos galerijoje (J.Zamenhofo g. / Kurpių g. 13).

17 val. – Bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkų kūrinių parodos atidarymas „Meno parko“ galerijoje (Rotušės a. 27).

18 val. – Jūratės Rekevičiūtės meno akcija “Ženklo pasirodymas danguje. Vieta: Rotušės aikštė. Kaunas. Lietuva”.

Gegužės 5-ąją

Klaipėdoje:

17 val. – Ilzės Abikos (Latvija) personalinės parodos „Life together” atidarymas Kultūrų komunikacijų centre (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10).

18 val. – Meno akcija „Didžiausias grafikos kūrinys“ (Lietuvos rekordo fiksavimas). Bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkų kūrinių parodos atidarymas Klaipėdos dailės parodų rūmuose (Aukštoji g. 3).

Gegužės 6-ąją

Klaipėdoje:

10 val. – Diskusijos (Klaipėdos koncertų salėje, Šaulių g. 36).

13 val. – Auksės Petrulienės ir Tomo Genevičiaus performansas “Opus Nr.29 “Manęs neuž***šit!”,- pareiškė ištvermingas Zuikis“.

by admin