JUBILIEJUS
Septyniasdešimtmetė aktorė ir dabar negali gyventi ramiai
Stefa GALKAUSKAITĖ
Rugsėjo 18 dieną uostamiesčio Dramos teatro aktorei Genovaitei Vaitiekaitytei-Venskūnienei sukaks 70 metų. Ši aktorė Klaipėdos dramos teatre – jau keturiadešimt treji metai. Jos kūrybinė biografija prasidėjo kito teatro scenoje. O pats kelias į sceną buvo truputį kitoks nei daugelio aktorių.
Pranašystės išsipildė ne iškart
Dauguma būsimųjų aktorių į Konservatoriją ateidavo tiesiai iš vidurinės mokyklos. Genutei nutiko kitaip. Gyvenimo sąlygos buvo kitokios. Gimė daugiavaikėje šeimoje Kauno rajono Stanislavos kaime. Genutė buvo aštuntas vaikas. Karo pabaigoje šeima persikėlė į Babtų miestelį. Mokykloje, Genutė jau vaidino, ir mokytojai pranašavo jai sceninę ateitį.
Pranašystės išsipildė, bet ne taip greit. Pirmąjį dešimtmetį po karo daugiavaikei šeimai buvo ypač sunku. Reikėjo, kad šeimos atžalos greičiau įgytų kokį amatą. Ne išimtis buvo ir Genutė. Kaunas buvo netoli, tai į jį ir išvyko įgyti amatą tolimoje nuo scenos mokslo įstaigoje – Kooperacijos technikume. Baigusi buvo paskirta į Zarasus. Planuotojos ekonomistės darbas vėl gi – nieko bendra su išsvajotąja scena. Nieko nepadarysi. Gal taip reikėjo.
Susitiko studijuodami
Užtat, kai 1954 metais įstojo į Valstybinės konservatorijos Teatro fakultetą, iškart buvo priimta į antrąjį kursą! O jame mokėsi būsimieji Klaipėdos teatro scenos kolegos Elena Gaigalaitė, Vytautas Paukštė ir Algirdas Venskūnas, ne tik būsimasis scenos partneris, bet ir būsimasis jos gyvenimo bendražygis.
Genutė ir Algirdas susituokė baigę Konservatoriją, jau būdami Marijampolės teatro aktoriai. Ten buvo išsiųsta ir pirmoji, ir antroji – Genutės ir Algirdo laida. Taigi Marijampolėje, kuri anais laikais buvo vadinama Kapsuko miestu, prasidėjo judviejų kūrybos kelias. Ten gimė ir jų vienturtė dukra Sigutė.
Lemtingos gastrolės
G. Vaitiekaitytės-Venskūnienės kūrybinėje biografijoje – dvi dešimtys Marijampolės periodo vaidmenų, sukurtų su dideliu nuoširdumu ir jaunatvišku užsidegimu, – tai, galima sakyti, vieni svarbiausių šios aktorės visos sceninės biografijos bruožų.
Jaunatviškas užsidegimas ištikimai ją lydi ir dabar. Dar tebevaidinant Marijampolės teatre, kartą su trupe atvyko gastrolių į Klaipėdą. Tai buvo lemtingas įvykis. 1961 metų kovą Genovaitė ir Algirdas Venskūnai – jau Klaipėdos dramos teatro aktoriai!
Gaila buvo brangiausių vaidmenų Marijampolės teatre, bet po dvejų metų klaipėdiškę trupę papildė iš uždaryto Marijampolės teatro perkeltas aktorių branduolys, ir čia, pajūrio teatro scenoje, buvo atkurti kai kurie ano teatro spektakliai. Su jais į sceną sugrįžo ir vieni mieliausių Genutės vaidmenų – Liusi (A. Žeri “Šeštasis aukštas”), Marina (V. Rozovo “Džiaugsmo beieškant”).
Vaidina ir vaikams
Ir ten, Marijampolėje, ir Klaipėdoje kūrybinio kelio pradžioje Genutei teko daug vaidinti spektakliuose vaikams. Ir ne tik seniau. Kas gali užmiršti azartiškai, neprilygstamai Genutės vaidintą Freken Bok daug metų sėkmingai gyvavusiame pirmajame A. Lindgren “Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo” pastatyme?!. Su kokia jaunatviška energija Genutė vaidina prieš devynerius metus pastatytuose S. Maršako “Katės namuose”!.. Verta pamatyti. Ir ne tik vaikams.
G. Vaitiekaitytė-Venskūnienė ne kartą yra sakiusi, jog vaikai yra nepaprastai nuoširdūs ir jautrūs žiūrovai. „Vaidindama jiems tarsi atsinaujini, tampi geresnė“, – sako aktorė.
Vaidmenys gyvi širdyje
O kiek apskritai Genutės vaidmenų iki šiol sukurta? Arti šimto dvidešimt. Daug. Šitiek gyvenimų išgyventa scenoje, šitiek charakterių, likimų, dramatiškų ir komiškų… Seniai vaidintieji personažai neužmiršti – tebegyvena aktorės širdyje, žiūrovų atmintyje.
Kiekvienas anksčiau ar vėliau sukurtas vaidmuo aktorei savaip mielas, brangus. Kiekvienam vaidmeniui atiduota savęs. Didžiulėje, spalvingoje vaidmenų puokštėje – Amelija (F. Kuno “Nibelungų kreditas”), Klara ((R. Šeridano “Duenja”), Japinia (H. Gulbio “Čiūčia, liūlia, mažutėli”), Arlena (M. Fermo “Durys pyška”), Tamara (E. Radzinskio “Monologas apie vedybas”), Ana (M. Gorkio “Dugne”), Bobutė (Šatrijos Raganos “Sename dvare”), Senė Nastia (L.Razumovskajos “Seserys”), Nersė (T. Viljamso “Senasis kvartalas”), Dona Libera (K. Goldonio “Kjodžos kivirčai”) ir daugybė kitų vaidmenų.
Juos visus vainikuoja vienas gražiausių aktorės kūrybinių darbų – Elena iš K. Sajos “Liepsnojančios kriaušės”. Tai vaidmuo, prie kurio norėtųsi grįžti ir po daugelio metų. Kurdama Eleną aktorė pirmą kartą net ėmė piešti atskiras scenas, ko gyvenime niekada nėra dariusi.
Veda gyvenimo geismas
Ko gero, kiekvienas sukurtas personažas kuo nors įkvepia jo kūrėją, atskleidžia lig tol savyje nepažintų galių. Jas aktorė visą gyvenimą skleidžia ne tik scenoje. Pavydėtina aktorės energija. Anais laikais dešimt metų vadovavo “Trinyčių” dramos kolektyvui. Pirmojo lietuviško spektaklio Palangoje 70-mečio proga režisavo Keturakio “Ameriką pirtyje”. Daug jėgų per daugelį metų atidavė visuomeninei veiklai.
Genutė negalėjo ir dabar negali ramiai gyventi. Ji nori dirbti, veikti, kurti. Net dabar, kai liko be Algirdo, taip ir nesulaukusio savojo 70-mečio, į amžino poilsio vietą išlydėto praėjusių metų gruodį. Neviltis, netekus vyro, neužgožė Genutės gyvenimo geismo. Ji kupina idėjų, planų. Daug kur skaito lietuvių poetų eiles, skleidžia nacionalinės poezijos grožį, tokiu būdu nuolat primindama amžinąsias vertybes, jų prasmę ir svarbą žmogaus dvasiniam tobulėjimui.
Genutė – ne viena. Po Lietuvą pasklidę giminės, dukra, du jau suaugę vaikaičiai, daugybė senų pažįstamų, o čia pat – teatro šeima, be kurios ji neįsivaizduoja savos būties. Metų našta, artimųjų netektys, nelengvas gyvenimas nė kiek nenumalšino prasmingos būties troškulio. Tegu niekad Genutės neaplanko būties beprasmybė. Tegu nuolat, kaip lig šiol, lydi jaunatviškas prasmingo gyvenimo geismas. Garbaus amžiaus sukakties proga linkime aktorei sveikatos, ištvermės dar ilgus gyvenimo metus!
