Silvio Vigliaturas – stiklo magas iš Italijos

Silvio Vigliaturas – stiklo magas iš Italijos

Kristina Jokubavičienė

Liepos 12-ąją Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje atidaryta Silvio Vigliaturo (Italija) stiklo skulptūrų paroda „Stebuklinga skaidrumo alchemija”, čia viešėsianti iki rugsėjo pabaigos.

S.Vigliaturas kuria vitališką, spalvingą, patrauklų stiklo ir tapybos pasaulį, egzistuojantį tarp iliuzijos ir realybės. Vytauto Liaudanskio nuotraukos

Paperka nuotaikingumu

Ši paroda jau buvo eksponuota Latvijos užsienio meno muziejuje Rygoje ir Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. Klaipėdoje eksponuojamos dvidešimt keturios stiklo skulptūros ir šeši aliejiniai paveikslai.

Silvio Vigliaturas – garsus Italijoje ir už jos ribų šiuolaikinio stiklo kūrėjas, meno kritikų dažnai yra vadinamas stiklo alchemiku, o jo kūriniai – magiškais. Tuo gali įsitikinti kiekvienas parodos lankytojas, nepagailėjęs jai saulėtos dienos. Tada galima iš tikro pajusti nepakartojamą spalvingų, žaižaruojančių stiklo kūrinių grožį.

Įpratusiems prie prislopintų, artimesnių natūraliems tonams lietuviško stiklo atspalvių S.Vigliaturo paroda iš pirmojo žvilgsnio gali atrodyti pernelyg ryški, pernelyg aktyvi skulptūrų daugiaspalviškumu. Tačiau tai tik pirmas įspūdis. S.Vigliaturo kūriniai paperka savo nuotaikingumu ir atvira pietų krašto dvasia.

Lemtingas susidūrimas

Dailininkas gimė 1949-aisiais mažame Akri miestelyje, Kosencos provincijoje, Italijoje. Trylikos metų jis persikėlė į nedidelį Kjieri miestą Pjiemonto regione, kuriame gyvena ir kuria iki šiol. Kjieri jis pradėjo dirbti stiklo dirbtuvėse, kuriose iš patyrusių meistrų sužinojo daugybę stiklininkystės amato paslapčių. Pirmas susidūrimas su stiklo medžiaga buvo lemtingas jo meninei karjerai.

Būdamas šešiolikos Silvio pradėjo mokytis piešimo pagrindų architekto Luidžio Bertanjos, gyvenusio tame pačiame miestelyje, studijoje. L.Bertanja ypač akcentavo akademinį figūrų piešimą. Paskatintas kito Kjieri menininko, tapytojo Edoardo Ferero, S.Vigliaturas susidomėjo spalvomis, jam ypač patiko peizažo žanras. Ankstyvieji paveikslai pasižymėjo tamsiu fonu, prislopintomis spalvomis.

Sukūrė vitražų

Didžiulė futuristų paroda, kurią S.Vigliaturas pamatė 1986-aisiais Venecijoje, iš esmės pakeitė jo požiūrį į meną ir į tapybą.

Keletas personalinių parodų Turine, kuriose S.Vigliaturas eksponavo naujas, sodrių, ryškių spalvų, apibendrintų formų kompozicijas, iš karto atkreipė menininkų ir kritikų dėmesį. Turino skulptorius Sandro Kerchi pastebėjo S.Vigliaturo piešiniuose ir tapyboje ypatingą sugebėjimą plastiškai perteikti formas ir pasiūlė jam kurti skulptūras.

Nuo vaikystės pamėgęs stiklą, dailininkas savo erdviniams kūriniams pasirinko būtent šią medžiagą. Pirmuosius stiklo darbus jis sukūrė Kjieri miesto katedrai. Vėliau S.Vigliaturas sukūrė vitražų, kūrinių iš stiklo ir kitoms Italijos bažnyčioms.

Interjeriniai jo stiklo dirbiniai puošia ne vieną privatų Italijos interjerą, o pastaraisiais metais jis išbandė savo jėgas, kurdamas monumentalias metalo ir stiklo kompozicijas miestų erdvėse.

Padeda draugas

1992 metais S.Vigliaturas susitiko Adrianą Berengą, firmos “Berengo Fine Arts”, veikiančios Murano saloje, įkūrėją.

„Berengo Fine Arts” firma turi stiklo dirbtuves, liejyklą ir galeriją, kurioje eksponuojama solidi šiuolaikinio stiklo kolekcija. Gaivindamas senąsias Venecijos stiklo tradicijas, A.Berengas sudomino stiklo menu daugelį Italijos ir kitų Europos kraštų dailininkų. Į Murano salą prie Venecijos nuolat kviečiami stiklo menininkai iš viso pasaulio. Padedami patyrusių meistrų, gerai įrengtose stiklo dirbtuvėse jie gali įgyvendinti pačias drąsiausias fantazijas.

Pamatęs pirmuosius S.Vigliaturo stiklo kūrinius, A.Berengas iš karto susižavėjo jais ir tapo dailininko draugu bei jo parodų kuratoriumi.

Tapo įžymus

Nuolat eksperimentuodamas, tobulindamas technologijas ir ieškodamas naujų raiškos būdų, S.Vigliaturas sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Pastaruosius dvidešimt metų jis nuolat dalyvauja prestižinėse stiklo ir moderniojo meno parodose Italijoje ir už jos ribų: Ispanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Austrijoje, Japonijoje, Kinijoje, Taivane, Vokietijoje, Švedijoje, Airijoje, JAV ir kitur.

Nuo pirmosios parodos, surengtos Kjieri 1977-aisiais, iki mūsų dienų S.Vigliaturas yra dalyvavęs per 140 parodų. Apie jį rašo įtakingi Italijos ir užsienio šalių kritikai, skirdami ištisas skiltis meno žurnaluose „Arte“, „Flash Art“, „Art Leader“, „Alte Vitrie“, „World Sculpture News“ ir entuziastingai vertindami S.Vigliaturo kūrinių atlikimo meistrystę bei meniškumą.

Tuo galime įsitikinti parodoje pavartę puikiai išleistus dailininko parodų katalogus, knygas apie stiklo meną. Pastarieji penkeri metai ypač sėkmingi S.Vigliaturo meninėje biografijoje, jis tapo vienu iš žymiausių stiklo kūrėjų ne tik Europos mastu.

Kupinas paslapčių

S.Vigliaturo stiklo kūriniuose skulptūros monumentalumas ir jėga susijungia su subtiliu kolorito jausmu. Tapybos ir skulptūros savybės meistriškai panaudojamos, pasitelkiant skaidrumo ir ryškių, kontrastingų spalvų bei tekančios, plastiškos formos efektą. Stebinantis laisvumas, juntamas stiklo skulptūrose, liudija puikiai įvaldytą amatą.

Parodos kuratorius Enzo Fornaras, pristatydamas S.Vigliaturo kūrinius Klaipėdoje, pabrėžė, kad autorius visas stiklo skulptūras nuo pradžios iki galo kuria pats – tai nėra įprasta Europoje. Galima įsivaizduoti, kaip autorius tarsi senųjų laikų Venecijos stiklininkas „buria” savo studijoje iš įvairiaspalvių pigmentų, stiklo masės, stropiai saugodamas amato paslaptis. S.Vigliaturas naudoja sudėtingą ir paties patobulintą liejimo būdą.

Spalvinių sluoksnių klojimasis vienas ant kito, nedideli skaidraus stiklo fragmentai, ertmės, kurios tarsi dar labiau pabrėžia stiklo masę, sukuria gyvos, judančios plastikos įspūdį. Dailininkas sumaniai panaudoja stiklo medžiagos galimybes formos ir spalvos srityse, sukurdamas ypatingus vizualinius efektus.

Ironiškas pokštininkas

S.Vigliaturo parodos kelia linksmo teatrinio vyksmo, kuriame gyva liaudiškojo anekdoto, antikinio mito ir šiuolaikinio gatvės gyvenimo dvasia, įspūdį. Lengva ironija ir pokštavimo dvasia verčia prisiminti itališkosios Commedia dell’Arte tradicijas.

Čia rikiuojasi simpatiški ir keisti personažai: dviveidžiai generolai, juokdariai ir gražuolės, kilmingos damos ir arlekinai, amazonės ir filosofai, kompozitoriai, muzikantai, meilužiai, angelai, velniai…

Visose S.Vigliaturo skulptūrose galime atrasti muzikalumo, tačiau jam labai svarbi kūrinių grupė, kurią autorius įvardija „Muzikinėmis vibracijomis”. Jas išreiškia arba muzikantų su instrumentais figūros, arba visiškai abstrakčių formų kompozicijos.

Dažniausiai pasikartojanti tema S.Vigliaturo stiklo skulptūrose ir aliejiniuose paveiksluose vis dėlto yra moteris.

Sujungė dvi sritis

Įdomu palyginti dailininko stiklo kūrinius su jo tapyba. Šeši didelio formato aliejumi tapyti paveikslai konkuruoja su stiklo skulptūromis tokiomis pat sodriomis spalvomis. Jei stikle spalvos tarsi persilieja viena su kita, tai tapyboje jos atvirai plakatiškos, grynos, tapoma didelėmis dekoratyviomis plokštumomis. Plastišku, juodu kontūru apvedžiotos figūros – fragmentiškos, didelės, netelpančios paveikslo erdvėje. Kiekviena kompozicija atrodo esanti didelio monumentalaus pano dalis. Akinanti balta, skaisti raudona, aktyvi geltona ir gili mėlyna sukuria ekspresyvias dermes.

Autorius teigė: „Aš žaviuosi Pikaso skulptūrų formomis, Šagalo poetiškumu, Matiso spalvomis ir Miro siurrealizmu. Savo darbuose stengiuosi nepasakyti visko iki galo”.

Stiklo prigimtis šį vitališką, spalvingą, patrauklų S.Vigliaturo pasaulį paverčia plastine sistema, egzistuojančia tarp iliuzijos ir realybės. Sustingusio stiklo vėsa ir pulsuojančių spalvų karštis, primenantis skystos karšto stiklo masės tekėjimą, pro skulptūras prasiskverbiančios išsklaidytos šviesos ir sodrių spalvoto stiklo intarpų kontrastai kuria nepamirštamą įspūdį.

Pasak A.Berengo, „tapybos ir skulptūros simbiozė S.Vigliaturo kūriniuose yra ir apgalvota, ir kartu labai natūrali. Dviejų matavimų vaizdas transformuojamas į tris matavimus, į stiklo skulptūras – tai labiausiai žavi. Jis yra menininkas alchemikas, atsidavęs nuolatiniam eksperimentavimui su lydytu stiklu. Kartu jis yra drovus ir santūrus žmogus, kalbantis apie save be žodžių – savo kūriniais”.

by admin