Su pavasariu – M.Rubackytės rečitalis
Artėjant festivaliui „Klaipėdos muzikos pavasaris“, netikėtai uostamiesčio muzikinio gyvenimo panoramą praturtino ir papuošė iškilios pasaulinio garso pianistės, lietuvės, gyvenančios Prancūzijoje, Mūzos Rubackytės solinis koncertas, įvykęs kovo 17-ąją Miesto koncertų salėje.
Daiva Kšanienė
Išraiškingas romantizmo veidas
Charizmatiškoji muzikė koncerto programą sudarė iš romantikų Ferenco Liszto ir Franzo Schuberto vienų sunkiausių ir virtuoziškiausių pianistinės literatūros kūrinių. Kaip rašoma koncerto programėlėje, pasaulio muzikos kritikai M.Rubackytę šiandien laiko viena ryškiausių ir įspūdingiausių F.Liszto interpretatorių: „Klausydamiesi M.Rubackytės, pamirštame patį fortepijoną, nes jo garsai tarytum ištirpsta ir išsisklaido Liszto dvasiniame lauke“ („Fanfare“).
Pianistė neatsitiktinai pasirinko tokią programą. Juk F.Schuberto ir F.Liszto muzika idealiai atitinka būdingiausius romantizmo bruožus. Joje puikiai dera emocijos ir intelektas, atvira lyrika ir dramatizmas. Vis dėlto šių kompozitorių muzikoje vyrauja šviesūs tonai, laimės nuojauta ir viltis. Tai savybės, labai artimos M.Rubackytei.
Muzikologas V.Gerulaitis yra taikliai pasakęs, kad „romantizmo veidas – ne baroko pudruotas ovalas ir ne klasicizmo harmoningas kvadratas. Tai dvilypis, randuotas, nervingas, bet užtat išraiškingas veidas“. M.Rubackytė taikliai perteikė plačiausią romantinės muzikos jausmų spektrą, įelektrintą emocijų įtampą, jų gelmes.
Dvelkė tauria inteligencija
F.Schuberto Sonatos a-moll D784 (1823) atlikimas pasižymėjo interpretacijos įtaigumu, išbaigtumu bei visų smulkiausių detalių nugludinimu. Itin žavėjo briliantinis finalas (trečioji kūrinio dalis).
Penkios F.Schuberto dainos F.Liszto transkripcijose fortepijonui („Margarita prie ratelio“, „Tu esi mano ramybė“, „Jaunoji vienuolė“, „Ave Maria“, „Girių karalius“) skambėjo itin įtikinamai. Jų atlikimas pasižymėjo ne tik tobula interpretacija, bet ir dvelkė tauria inteligencija bei individualybės raiška: jaudinantis švelnumas lyrinėse vietose ir meninė jėga, temperamentas kulminacijose.
Meniniu skoniu ir stiliaus pajautimu žavėjo trys F.Schuberto-F.Liszto kūriniai – „Miestas“, „Antrininkas“ ir „Rylininkas“. Sklido poetiškumas, elegancija, grakštumas, nors netrūko ir dramatiškų užmojų bei temperamento.
Meninė jėga ir talentas
Koncerto kulminacija tapo F.Liszto Sonata h-moll, S. 178 (1853). „Įspūdingos trukmės kūrinys, autoriaus inovacijų ir unikalaus kompozicinio mąstymo rezultatas“ (iš koncerto programėlės). Tai kupinas dramatinio plėtojimo bei nuotaikų kaitos veikalas.
Skambindama šią Sonatą M.Rubackytė stebino sudėtingos F.Liszto muzikos atlikimo virtuoziškumu bei briliantiškumu. Tačiau svarbiausia, kad šis virtuoziškumas nebuvo tikslas, o tik muzikinės minties raiškos priemonė. Todėl pianistės grojimas pasižymėjo romantiškai plačia, itin gražiai vystoma „vedimo“ linija, minties logiškumu bei sugestyvumu. Šalia interpretacijos subtilumų ne antraeilės reikšmės turėjo ir nepriekaištingas garsas, puikus tonas, tembro spalvingumas.
Sužavėjo M.Rubackytės ne tik kruopščiai apmąstyta koncerto programa, bet ir gebėjimas kiekviename kūrinyje kurti muzikinių nuotaikų poeziją, spinduliuoti vidinę įtaigą, atlikimo kultūrą bei artistiškumą.
Plius prie programos, publikai prašant M.Rubackytė paskambino M.K.Čiurlionio Preliudą.
Visi žavėjosi ir stebėjosi: scenoje trapi, liekna moteris, bet kokia meninė jėga ir talentas glūdi joje!..
