Su „TELZ“ įkopė į kalną

Su „TELZ“ įkopė į kalną

R.Inčirausko kūriniai iš „TELZ“ ciklo. „Amžinoji diskusija“.

RITA BOČIULYTĖ

Telšiškis dailininkas Romualdas Inčirauskas Klaipėdos dailės parodų rūmuose pristatė dvejus metus kurtą dvidešimties metalo plastikos objektų kolekciją „TELZ“ (Telšiai).

Skaitė Testamentą

Ji skirta Telšių mieste gyvenusiai žydų bendruomenei bei garsiajai Telšių „Ješivai“ – rabinų mokyklai atminti. Paroda veda tragiškais Telšių žydų bendruomenės istorijos pėdsakais.

„Gyvenau Telšiuose daug metų ir tik neseniai sužinojau, kad ši Žemaitijos kultūros dalis mažiausiai pažinta ir studijuota.

Man buvo įdomu muziejuje pavartyti senus dokumentus, nuotraukų albumus…

Šie parodos darbai – tai mano dedikacija ir meninė interpretacija iš emocinės pajautos taško, mano gana asmeniškas santykis su šia tema“, – per vernisažą sakė autorius, pabrėždamas, jog nepretendavo į gilius istorinius temos tyrinėjimus.

„Kartais paskaitau Senąjį ir Naująjį testamentą. Kyla minčių… Juk kiekvienas krikščionis turi žydų kraujo, krikščionybės ir judaizmo šaknys – tos pačios“, – tvirtino menininkas.

Parsinešė senų plytų

„TELZ“ autorius savo kūriniuose metalo plastika inkrustuoja senas raudonas plytas, kurias parsinešė iš statybvietės. Jos – autentiškos, rastos klojant pamatus Telšių „Maxima“ parduotuvei.

Plytos – archeologinės, pasak autoriaus, tai iš jų kyla išpažinimo asociacijos.

Iš jų buvo „išvyniojamos“ istorijos, vėliau, kaip iš šukių sulipdomas puodas, „sulipę“ į vienos konkrečios bendruomenės istoriją. Per ją R.Inčirausko darbuose atsiveria dramatiškas visos žydų tautos likimas.

Menininkas į jį žvelgia per susitapatinimą, ieškodamas bendrų susiliejimo taškų tarp judėjų ir krikščionių.

„Tai anoniminio žydo, amžinojo keleivio kelionė per pasaulį“, – reziumuoja „TELZ“ autorius.

„Masčio lobis“.

Idėjai rado formą

„R.Inčirauskas rado ir formą, kuri tą likimą savotiškai atspindi“, – pastebėjo dailininkas Algis Kliševičius.

Jį sužavėjo kolegos labai aukštas profesinis meistriškumas: „Akivaizdžiai sugeba išgauti tokią formą, kuri geriausiai perteikia idėją“.

Anot A.Kliševičiaus, netgi temos pasirinkimas liudija apie autoriaus meistriškumą, – ji labai sunki, reikia išreikšti tragišką žydų bendruomenės likimą.

R.Inčirauskas surado labai gražų medžiagų sugretinimą – metalo archaiškomis formomis ir jų junginių su senomis raudonomis plytomis – suirimo, griuvimo idėja.

Kartu plyta, palytėta gyvenimo, gali būti atminimas. Nes kiekviena – su detale, žmogaus palytėjimo pėdsaku, kokiu nors plastiniu meniniu akcentu iš bronzos, aliuminio ar vario.

Kitas motyvas, kuris liudija ryšį su istorija, – fotoerozinė dokumentika ir išlikusi sena buvusių namų materija. Fotonuotraukų atspaudai metale ir emalyje, ant pastarojo įspausti namų numeriai įvardija tęstinumą.

„Namai“.

Ieško dialogo

…Ir tas R.Inčirausko metalo plastikos „spygliuotumas“ tarsi primena, kad kelias į teisybę nėra lengvas… Ritualinės įrangos detalių aidas ataidi jo metalo plastikos kūriniuose.

Žaidimas daiktų funkcijomis irgi R.Inčirauskui būdingas. Jo „TELZ“ cikle tas žaidimas – labai rimtas ir įvairus, – išsidalinęs, išsibarstęs dvidešimtyje metalo plastikos objektų bei autoriaus mintijimuose apie laiką, artimo meilę ir toleranciją.

Į vieną visumą, vardu „TELZ“, juos visus surenka diasporos tema. Iš nuolaužų, skeveldrų ir plytų, metalo plastikos akcentų susiformuoja meninis istorinis dvasinės tradicijos lydinys.

Tekstai iš Senojo testamento „TELZ“ objektuose vaizduoja žodžio ryšį, jungiantį su prasmės prisodrinta praeitimi.

Paklajokim, ieškodami praeities ir dabarties dialogo, – kviečia autorius.

Įveikė kūrybiškai

„Išskirtinis bruožas – akivaizdi meninė branda, kuri matyti iš skirtingų medžiagų suvaldymo kokybės ir idėjos sudėtingumo, – pabrėžė A.Kliševičius, vertindamas R.Inčirausko kūrinius. – Žmogus, turint omeny jo amžių, pasiėmė savęs vertą problemą ir sugebėjo ją įveikti kūrybiškai. Genijus, sako, susipila sau kalną tam, kad įkopdamas į jį įrodytų visiems esąs genijus. Normalus žmogus apeitų. Šiuo atveju jis įkopė. Reikia atiduoti duoklę jo amatui ir talentui“.

Reikia atiduoti duoklę ir Lietuvos kultūros ministerijai, skyrusiai dalį valstybės kultūros iždo šiam projektui. „Džiaugiuosi, kad, dvejus metus gaudamas kūrybinę stipendiją, galėjau neskubėti, skirti daugiau laiko būtent šiam projektui, kuris man atvėrė akis į seną ir turtingą Telšių miesto istoriją“, – sakė R.Inčirauskas per parodos atidarymą Klaipėdoje. „TELZ“ pirmąsyk buvo pristatyta Telšiuose, šiemet jau spėjo pabuvoti Vilniaus „Akademijos“ galerijoje ir Šiaulių universitete.

by admin