Tamsos riteris 007: prarasta tapatybė
Lapkričio 1-ąją Lietuvoje startavusi naujausia filmų apie Džeimsą Bondą dalis „007 Operacija Skyfall“ muša žiūrimumo rekordus. 50-ies metų jubiliejų švenčiančios bondiados 23-iasis filmas iki šiol laikosi kino topų viršūnėse. Bet ar jis to vertas?..
Aivaras Dočkus
Nesu kino klišių šalininkas. Tačiau kai kurie tradiciniai ritualai patinka. Vienas mėgstamiausių – Džeimsas Bondas. Degtinė su martiniu, seksualios merginos, gražiausi pasaulyje titrai, lydimi melodingos dainos, būtinoji pirmoji veiksmo scena, besikeičiantys egzotiški peizažai, įsimintini niekšai, superagento ironija bei saviironija ir nuotykiai, nuotykiai, nuotykiai… Scenarijus, kuris rašomas taip, jog siužetas atsiduria antrame plane, o į pirmąjį guldomas veiksmas ir lengva pramoga. Žaismingai rūkomo gardaus cigaro kvapo pojūtis ir dūmai, sutampantys su sprogimais bei susišaudymais. Čia kaip malda arba patiekalas, kurio skonį žinai iš anksto, skiriasi tik prieskoniai, o tešla maloniai tokia, kokios norėtum gauti.
Kaip gimė Bondas Rūstusis
Tokia buvo šlovingoji bondiada nuo išganingųjų 1962-ųjų iki nelemtųjų 2002-ųjų, kuomet pasirodė „Pasveikink mirtį kitą dieną“. Filme reklamavosi rekordiškai daug – 20 kompanijų, todėl originalų pavadinimą „Die another day“ aršiausi kritikai perfrazavo į „Buy another day“ („Nupirk kitą dieną“). Pati režisieriaus Lee Tamahori’o juosta, prismaigstyta perspaustai neskoningų klišių ir ne itin efektingų veiksmo scenų, buvo labiau panaši į Bondo parodiją. Išklausę kino ekspertų ir bondiados fanų priekaištus, prodiuseriai nusprendė iš pagrindų perkrauti epopėją bei pakeisti agento 007 vaidmens atlikėją. Tarp kandidatų į aktorius viltingai sušmėžavo dainininkas Robbie’s Williamsas (mano galva, idealiausia kandidatūra, atitinkanti visus Bondo kriterijus), tarp pretendentų į režisierius – Quentinas Tarantino (filmo originalumas garantuotas). Gandai liko gandais, o galbūt prodiuseriai nesiryžo tokiai rizikai, todėl naujuoju agentu tituluotas Danielis Craigas, o pirmosios perkrovimo juostos režisieriumi tapo Martinas Campbellas iš Naujosios Zelandijos, pažįstamas iš „Zoro kaukės“ ir 17-osios bondiados dalies „Auksinė akis“. Svarbiausiu perkrovimo elementu tapo scenaristų triukas – posūkis į realizmą. Įkvėpimo šaltiniu pasitarnavo dvi komerciškai sėkmingos, tikroviškumu pagrįstos agento Borno nuotykių dalys bei Christopherio Nolano genialus batmaniados perkrovimas „Betmenas: Pradžia“.
Taip gimė Bondas Rūstusis. Tiksliau, dramatiškame trileryje „Kazino Royale“ D.Craigo agentas 007 – dar pereinamasis. Tarpinis. Pats filmas – neabejotinai vykęs, bet klausimas, ar prie lošimo stalo sėdi Džeimsas, ar koks kitas naujas personažas pakimba ore. Iš tam tikrų tradicinių užuominų buvo galima numanyti, jog tai lyg ir mūsų Bondas. Tiek to, šį mažą nesklandumą nurašykime sektoriui „personažas tik formuojasi“.
Bondas Rūstusis į ekraną įžengė su „Paguodos kvantu“, kurį režisavo patyręs sudėtingų dramų (!) specialistas Marcas Forsteris. Rezultatas – dvi valandos dramos ir „herojaus per prievartą“ kančios. OK, šūvis pro šalį, paguodžianti viltis – kitą kartą prodiuseriai pasimokys. Signalai teigiami – Bondo 50-metis ekrane, olimpinė ketverių metų pertrauka, niekšas – aktorius Javieras Bardemas. Režisierius? Šioje vietoje dvilypumas – vėl dramų asas, iš teatro atėjęs Samas Mendesas, bet jis – su veiksmo scenų patirtimi. Kriminalinis trileris„Kelias į pražūtį“ iki šiol giliai įsirėžęs atmintyje.
Nuo veiksmo – prie dramos
„Operacijos Skyfall“ (pavadinimo prasmė taip ir neišryškėjo) pradžia įkvėpė. Bondo klasika – gaudynės, susišaudymai, palikta intriga, kas nutiko agentui 007. Nors pavojaus skambutis sučirškė: Džeimsas dekoratyviai užspaudžia žaizdą teatrališkai paskutinį kvapą išleidžiančiam kolegai. O pats veiksmo epizodas gali priblokšti nebent ekrano laiko trukme, jokių išskirtinumų, kuriuos verta peržiūrėti septynis kartus, neišvysite. Titrai, ko gero, vieni efektingiausių per visą bondiadą, kaip ir titulinis dainininkės Adele kūrinys. Vėliau paaiškėja, jog scenaristai negrįžtamai pasuko dramos keliu. Tiesa, yra keli pakankamai sąmojingi juokeliai ir – o, stebukle – D.Craigas porą kartų išspaudžia santūrią šypseną. Prasideda varginantis tuščių pokalbių maratonas, kaip Bondas išsikapstė iš vandens, nepaaiškėja – privalome tiesiog patikėti, jog agentas turi septynias gyvybes.
Daugelis giria Šanchajaus dangoraižio epizodą. Taip, jis išties meistriškai nufilmuotas, operatoriui pavyko uždangstyti veiksmo spragas. Betgi grumtynės visiškai be stiliaus, du vyrai pliekiasi, o laimi, žinoma, Džeimsas. Stipriausi „Operacijos Skyfall“ momentai – būtent dramos gabalėliai. O šykščiomis veiksmo atkarpomis režisierius S.Mendesas ne tik nesimėgauja, susidaro įspūdis, kad jis skuba jas kuo greičiau prasukti. Ne jo daržas. Užtat kuomet vienu planu filmuojamas J.Bardemo prisistatymas, pasigėrėjimas veržiasi pro kamerą. Aktorius triumfuodamas žygiuoja artyn kelias minutes, berdamas šekspyrišką monologą. Be abejo, nuo genialiojo ispano pasirodymo „užsikaifuoji“ ir pamiršti, kad žiūri filmą apie Bondą. Septynis kartus įdomiau stebėti Javierą negu vienodai rūstų Danielį. Jo superherojui nusibodo gelbėti pasaulį. Jis pavargęs, mieliau gurkšnotų viskį, vienintelis stimulas – pareiga šaliai. Kai kur taip pasidaro gaila suvargusio 007, jog imi laukti, kada jis atsidus ir pravirks. Pasiūlymas kitos dalies scenaristams – įtaisykite jam naują personažą – psichologą. Gal šis pralinksmins?
Juoda gūdi naktis
Nes naujasis vyriausiasis technologas Q, kurį talentingai vaidina Benas Whishawas, taip pat niekuo nebepagelbsti. Jokių superautomobilių, jokių kritinėmis situacijomis gelbstinčių žaisliukų, tik pasišaipymas iš senųjų bondų – „tu ką, šaudančio rašiklio tikėjaisi?“. Naujojo Bondo konstruktoriai pamiršo tas smalsumą keliančias dešimties minučių scenas, kuriose reprezentuojamas pralenkęs laiką agento arsenalas. Kam vargintis, dramai pakaks pistoleto ir miniatiūrinio signalo skleidėjo.
Moterų Džeimsui irgi nelabai reikia, tik prabėgomis. Viena flirtuodama zuja aplinkui, kita greitai nušaunama be cackų pacackų. Mums pametama ilga ir nuobodi kaip „šimtmečiai“ kabinimo scena, kur žiūrovams seniai viskas aišku, o scenaristai vis rašo ir rašo. Muštynės vėl lyg tarp kitko, režisierių nuo jų vimdo. Taukšt – paukšt, atia. Dabar vėl galime pasikalbėti. Ristele palakstyti po Londoną. Trūksta įspūdžio – prašau, iš giedro dangaus įkrenta traukinys, tai pats komiškiausias dramos epizodas.
Filmo atomazga – „Volkerio, Teksaso reindžerio“ ir „Vienas namuose“ mišinys. Situacija, kuri matyta septyniose dešimtyse filmų bei serialų. Herojai užsidaro gimtojoje pilaitėje, parengia senamadiškus spąstus ir laukia, kol atsliūkins nenaudėlių gauja. Kaip viskas atrodys toliau, nuspėtų bet kas, per gyvenimą matęs daugiau negu septynis filmus. Dėl didesnio įspūdžio J.Bardemo niekšelis atskrenda sraigtasparniu (supraskit, dedikacija „Šių dienų apokalipsei“). Prasideda mirčių serija su graudžiomis išpažintimis.
Kaip vienas kino kritikas taikliai pastebėjo, „Operacija Skyfall“ yra „Bond by night“ („Bondas naktį“) tipo. Daugelyje epizodų tvyro juoda gūdi naktis. Rimti reikalai rimtiems vyrams ir moterims.
Rimtai, nusamdykit psichologą, nes visi čia nelaimingi. Tiek niekšelis, tiek ponia M, tiek Bondas. Ašarų pakalnė. Aš taip pat nelaimingas, nes iš manęs atėmė gyvą, smagią, žaismingą bondiadą.
Naujas filmas
Pavadinimas: „007 Operacija „Skyfall“.
Šalis: Didžioji Britanija, JAV.
Trukmė: 145 min.
Premjera Lietuvoje: 2012 m. lapkričio 1 d. kino centruose „Forum Cinemas“.
Žanras: veiksmo trileris.
Režisierius: S.Mendesas.
Prodiuseriai: B.Broccoli, M.G.Wilsonas.
Aktoriai: D.Craigas, J.Dench, J. Bardemas, R.Fiennesas, B.Whishawas.
Scenaristai: N.Purvis, R.Wade, J.Loganas.
Operatorius: R.Deakinsas.
Kompanijos: „Metro-Goldwyn-Mayer“, „Danjag“, „Eon Productions“.
Amžiaus cenzas: T.
Siužetas: per Stambulą, Londoną, Makau, Šanchajų, Škotiją, Hašimos salą nusidriekusioje misijoje jam teks kovoti ne tik su samdomais žudikais, banditais ir kenkėjais, bet ir su savais mokytojais, baudėjais ir išdavikais. Persekiodamas nusikaltėlį Džeimsas Bondas grumiasi ant greitai lekiančio traukinio stogo, bet gauna netikėtą kulką. Mažai tikėtina, kad intymiai pažįstama agentė Eva pataikė į savo kolegą netyčia, nes taiklioji šaulė vykdė Anglijos slaptųjų tarnybų vadovės agentės M nurodymus. Kas tai – bausmė už nepaklusnumą, ar bandymas užbėgti įvykiams už akių ir atsikratyti nereikalingų liudininkų?..
