Trys su puse valandos su A.Paley ir F.Chopinu
Klaipėdos koncertų salės šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“ sulaukė ypatingo svečio – charizmatiškojo pianisto Alexanderio Paley (JAV), kuris trečiąsyk koncertuodamas uostamiesčio publikai skambino Chopiną.
Danutė Petrauskaitė
Šiemet spalio 17-ąją sukako 160 metų nuo žymaus lenkų kompozitoriaus bei pianisto Frederiko Chopino mirties, o kitąmet kovo 1-ąją visas muzikinis pasaulis pažymės jo 200-ąsias gimimo metines. Ta proga rengiamos konferencijos, pasirodo nauji muzikologų darbai, organizuojamos pažintinės kelionės F.Chopino pėdsakais Lenkijoje ir Prancūzijoje, kurios yra specialios vyriausybinės lenkų programos „Chopino palikimas 2010“ dalis. Šią reikšmingą datą pažymi ir garsiausi pasaulio pianistai, išskirtinai susitelkdami ties F.Chopino kūriniais. Vienas jų – A.Paley, klaipėdiečiams gerai pažįstamas iš ankstesnių koncertų, kuriuose atliko J.S.Bacho ir W.A.Mozarto muziką.
Ypač mėgsta
A.Paley gimė 1956-aisiais Kišiniove, gydytojų šeimoje, groti fortepijonu pradėjo šešerių, būdamas trylikos surengė pirmą rečitalį, o šešiolikos laimėjo Moldovos jaunųjų atlikėjų konkursą. Jis yra Maskvos konservatorijos auklėtinis, daugelio tarptautinių konkursų laureatas, koncertavęs su žymiais pasaulio orkestrais bei kameriniais ansambliais. Nuo 1988-ųjų pianistas gyvena JAV ir Paryžiuje.
Jo pavardė šiandien pirmiausia asocijuojasi su virtuoziškumu. Pianisto, nesunkiai įveikiančio didžiausias technines kliūtis, repertuaras labai platus – nuo A.Scarlatti’o iki B.Bartoko, bet daugiausia jame vyrauja klasicizmo ir romantizmo epochų kūriniai. Ypač jis mėgsta F.Chopiną – apie tai byloja šio atlikėjo koncertinis repertuaras. Prieš porą metų pasirodė jo kompaktinė plokštelė su F.Chopino baladėmis ir sonata.
Pianistas, atlikdamas įvairiausių stilių kūrinius, skleidžia hipnotizuojančią energiją. Jam atviros žymiausios JAV ir Europos koncertų salės.
Todėl ypač džiugu, kad jis mėgsta koncertuoti ir su Lietuvos atlikėjais, kuriuos laiko itin profesionaliais bei talentingais, ir pastaruosius dešimt metų lankosi Lietuvoje. Tai įrodė jo koncertai ne tik Vilniuje, bet ir Jonavoje, Jurbarke, Kėdainiuose, Šalčininkuose, Šilutėje… Taip pat ir gruodžio 19-osios pasirodymas Klaipėdoje „Dvi valandos Chopinui“, kuriame jis muzikavo su miesto kameriniu orkestru, vadovaujamu Mindaugo Bačkaus, ir gyrė pastebimai kylantį šio kolektyvo meistriškumą.
Neįprastos formos
Pastarąjį koncertą galima pavadinti išskirtiniu ne tik dėl jo monografinės programos, šventiškos atmosferos, bet ir dėl neįprastos formos.
Jis buvo sudarytas iš trijų dalių. Kraštinėse skambėjo F.Chopino koncertai fortepijonui, o vidurinėje – visi jo valsai.
Tad koncertas truko ne dvi, o tris su puse valandos. Klausytojai galėjo pasidžiaugti F.Chopino muzika ir įsitikinti, kad scenoje – nepaprasto talento atlikėjas.
Abu koncertus fortepijonui F.Chopinas sukūrė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Lenkijoje (1829–1830) per labai trumpą laiką. Todėl juos jungia idėjų ir stiliaus vienybė – nacionaliniam koloritui būdingi liaudies šokių ritmai ir dainoms giminingos intonacijos. Ypač didžiulį dėmesį kompozitorius skyrė lėtosioms dalims. Tie kūriniai jam buvo labai svarbūs, todėl juos pasiėmė vykdamas į Paryžių.
Ilgai į juos buvo žvelgiama kaip į naivius jaunystės metų darbus, tačiau XX a. antroje pusėje jie tapo neatskiriama žymių pianistų, tarp jų ir A.Paley, koncertinio repertuaro dalimi.
Ir dirigavo orkestrui
Koncerto Klaipėdoje pradžioje A.Paley paskambino Koncertą Nr.2 f-moll, kurį pirmą kartą grojo dar būdamas keturiolikos.
Pianistas ne tik atliko savo partiją, jis dar ir dirigavo orkestrui. Tai nė kiek netrukdė jam kaip solistui. Priešingai. Atrodė, kad A.Paley su visais orkestrantais kvėpuoja vienu kvėpavimu. Pianisto rankos labai plastiškos, ypač jautriai ir subtiliai jis perteikia dinaminius niuansus. Nepakartojamas jo „palėjiškas“ tušė – savitas klavišo palietimas, išgaunantis minkštus, švelnius, piano skalėje pažyrančius kantilenos ar pasažų garsus.
Nors F.Chopino kūriniai pasižymi virtuoziškumu, tačiau A.Paley jo neiškelia į pirmą planą, o stengiasi išlaikyti ramų ir neiššaukiantį toną. Su Klaipėdos kameriniu orkestru jis muzikavo kaip su lygiateisiu partneriu ir pabrėžė fortepijono kameriškumą, o ne jo solinį vaidmenį, todėl per koncertą skambino su nuleistu instrumento dangčiu.
Koncerte Nr.1 e-moll A.Paley stebino klausytojus savo jėga kulminacinėse kūrinio viršūnėse, melancholiškumu pirmos dalies šalutinėje temoje bei romansinio pobūdžio antroje dalyje ir lengvu žaismingumu finaliniame Rondo.
Valsų kaskada
Tačiau jam būtinai reikėjo pasirodyti ir kaip solistui. Ir tai jis padarė atlikdamas 19 F.Chopino valsų. Pianistas juos sujungė tarsi į vieną ciklą, klausytojams pateikdamas šopeniško džiaugsmo, ilgesio, polėkio, svajonių retrospektyvą. Tie valsai priminė grakščias žiemos snaiges, tokias panašias, o kartu ir skirtingas. Jos lengvai siūbavo, krito viena paskui kitą, kartais uždengdamos savo nepakartojamą grožį naujų snaigių ornamentais…
A.Paley pademonstravo savo fenomenalią atmintį, nepriekaištingą techniką, atskleidė romantizmo kerus.
Toks vieno žanro visų kūrinių atlikimas yra gana retas atvejis. Klausytojams jis atveria kompozitoriaus stiliaus raidą, suteikia galimybę gėrėtis atlikėjo menine išmone, tačiau nepalieka laiko suvokti ir pasidžiaugti kiekvienos miniatiūros unikalumu, nes jos skambesį jau užgožia naujo opuso garsai.
Koncerto vedėjos muzikologės Laimos Sugintienės išradingi ir taiklūs komentarai padėjo klausytojams geriau suvokti F.Chopino laikmetį bei jo kūrinius. Pirmoji jos ištarta frazė, kurią publika sutiko šiltais aplodismentais, buvo skirta A.Paley: „Jis sugrįžo“. Tikėkimės, kad šis pianistas po kurio laiko ir vėl apsilankys Klaipėdoje, pradžiugindamas didžiulį būrį savo talento gerbėjų.
