Langas
Tūkstantmečio parodoje – šeši iš pajūrio
Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmai vasario 13-ąją atvėrė sales Miko J.Šileikio ir Teofilio Petraičio premijų dailės konkurso parodai, į kurią pateko ir šešių pajūrio dailininkų darbai.
„Lietuvos tūkstantmetis“ – paskutinė paroda iš penkių ekspozicijų ciklo, kurį 2005–2009 m. pakaitomis Vilniuje ir Lemonte surengė Lietuvos dailės muziejus ir Čiurlionio galerija Lemonte (JAV).
Konkursinių parodų tikslas – pasitinkant Lietuvos vardo tūkstantmetį gaivinti ir stiprinti istorinę bei pilietinę savimonę, aktualinti Lietuvos istoriją, išskiriant simbolinius elementus, reikšmingus valstybės ir tautos savivokai, atverti kultūrinės tradicijos savitumą bei vertę ir skatinti šios tradicijos interpretacijas.
Penkių konkursinių parodų laureatams paskirta po tris vardines išeivių Lietuvos dailininkų M.J.Šileikio (1893–1987) ir T.Petraičio (1896–1978) premijas (500, 300 ir 200 JAV dolerių) už tapybą ir skulptūrą, akvarelės ir grafikos kūrinius.
„Lietuvos tūkstantmečio“ parodoje M.J.Šileikio premijos paskirtos Vaclovui Krutiniui (pirmoji), Romualdui Kuncai (antroji) ir Arvydui Ališankai (trečioji), o T.Petraičio premijomis apdovanoti Saulė Kisarauskienė (pirmoji), Eglė Vertelkaitė (antroji) ir Juozapas Antanas Gelgudas (trečioji).
„Lietuvos tūkstantmetis“ – didžiausia konkursų ciklo paroda, kaip tvirtino jos kuratorė Julija Mušinskienė. Vertinimo komisija ekspozicijai atrinko 127 dailininkų kūrinius. Daugiau kaip pusė menininkų šio dailės konkurso parodose dalyvauja nebe pirmą kartą. Šiemet jų dalyviai – iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Alytaus ir mažesnių miestų. Dešimtyje Radvilų rūmų salių iki balandžio 11-osios rodoma apie 230 tapybos, grafikos ir skulptūros kūrinių, sukurtų 2003–2009 m. Tarp jų – uostamiesčio tapytojų Dano Andriulionio, Edvardo Malinausko, Juozo Vosyliaus, Simono Žaltausko drobės, kretingiškių Lidijos Skačkauskaitės-Kuklienės kaligrafijos koliažai ir Liudos Liaudanskaitės akvarelės.
Lietuviškas menas – Maskvoje
Lietuvos menininkai ir Vilniaus menų spaustuvė vasario 20–22 d. prisistatė Maskvos šokio centre „TSEH“. Maskviečiai turėjo galimybę pamatyti ir klaipėdiečio Beno Šarkos monospektaklį.
Lietuvos meno savaitgalis Maskvoje – „TSEH“ projekto „Vaizduotės fabrikai: naujos kultūros teritorijos“ dalis. Jame pristatomi netradiciniai
Europos šalių menų centrai bei juose kuriantys menininkai. Šiemet pirmoji skirtingus šiuolaikinius Lietuvos menus apimančią programą pateikė projekto rengėjų išsirinkta Lietuvos atstovė – Vilniaus menų spaustuvė. Balandį Maskvoje prisistatys kultūros centras „Mains d’Oeuvres” (Prancūzija), rugsėjį – „Melkweg” (Nyderlandai), lapkritį – „La Ferme Du Buisson” (Prancūzija).
Dar nuo vasario 16 iki kovo „TSEH“ patalpose eksponuojami daugiau nei 20 metų Lietuvos sceną talentingai fiksuojančio fotografo Michailo Raškovskio darbai. Fotografijų paroda „Krasnaja tipografija“ atskleidžia unikalią prieš septynerius metus apleistame pastate susikūrusios Vilniaus menų spaustuvės dvasią. Maskviečiai pamatė ir trumpametražį Nerijaus Didvalio filmą apie Menų spaustuvę.
Tris dienas trukusiame lietuvių renginyje Maskvoje parodyta šokėjos Loros Juodkaitės ir džiazo muzikantų Andrės Pabarčiūtės, Vyčio Nivinsko, Marijaus Aleksos improvizuota kompozicija „Čia ir dabar“, su lietuviškomis realijomis supažindino kaunietės dailininkės Auksės Petrulienės „Psilikono teatro“ spektaklis „Išdurtas ir apiplėštas“, koncertavo dvi jaunos alternatyvios muzikos grupės „Dublicate“ ir „Fusedmarc“.
Praėjusį sekmadienį lietuviškąjį savaitgalį Rusijos sotinėje užbaigė teatro avangardistas iš Klaipėdos B.Šarka su ironija kibirkščiuojančiu spektakliu „Topor sosi“, kuriame pasakojama neva klaipėdiečio rusakalbio Vasios Sorokino gyvenimo istorija. Ji, kaip sakė pats kūrėjas, dar 2002-aisiais gimė „žiūrint į amžinąją ugnį ant kareivio kapo Klaipėdoje“. Spektaklis skirtas tiems, kas jaučia nostalgiją V.Vysockiui, B.Okudžavai, B.Grebenščikovui ir seniems radijo imtuvams. Nuo pat premjeros jis Lietuvoje ir festivaliuose užsienyje sėkmingai vaidinamas rusų kalba, rūkant „morskaja kapusta“, geriant degtinę ir užkandant duona.
Muzikos kūrinį inspiravo paveikslas
Kovo 6 d. Klaipėdos koncertų salėje ir 25 d. – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje skambės klaipėdietės kompozitorės Loretos Narvilaitės kūrinio smuikui, violončelei, fortepijonui ir perkusijai „Lietus lyja toli nuo mūsų“ premjera.
Kaip pasakojo autorė, kūrinys pavadintas pagal austrų dailininko, architekto ir skulptoriaus Friedensreicho Hundertwasserio (1928–2000) paveikslą. 2008-ųjų lapkritį viešėdama Vienoje kompozitorė apsilankė Hundertwasshause ir buvo sužavėta šio menininko kūrybos. L.Narvilaitės muzika fiksuoja emocinę būseną, esančią per laiko ir erdvės atstumą. Ji ieško tylos ir ramybės, tikrumo ir skaidrumo. Ji supasi melodingų linijų tėkmėje, vis sugrįždama ir pasikartodama, krisdama ir vėl kildama.
Naujausią kompozitorės kūrinį atliks fortepijoninis trio „Kaskados“: Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė), Albina Šikšniūtė (fortepijonas) ir Saulius Astrauskas (perkusija).
Tai jau antras kūrinys, kurį L.Narvilaitę paprašė sukurti trio „Kaskados”. Pirmasis buvo „Kai liepto nebus, pereisiu upę” 2003-iaisiais. Šiuosyk prie trio autorė dar prijungė ir perkusininką. Artėjant premjerai kompozitorė prasitarė turinti dar vieno naujo kūrinio idėją.
Klaipėdoje 1965 m. gimusi, nuo vaikystės muziką rašanti, 1992-aisiais priimta į Lietuvos kompozitorių sąjungą L.Narvilaitė dabar yra viena iš pačių kūrybingiausių Lietuvos moterų kompozitorių. Anot A.Bareikytės-Nakienės, „iš tų, kurios neužsisklendė „trapios lyrikos” pasaulyje, išsiveržė iš jo ir rašo ekspresyvius kūrinius. Ji sugeba labai greitai reikšti mintis, todėl kiekvienais metais įgyvendina daug kūrybinių sumanymų”. Ji rašo muziką orkestrui, kamerinę, vokalinę ir chorinę, taip pat elektroninę, yra sukūrusi dainų vaikams.
L.Narvilaitės kūriniai „Atviras miestas”, „Šauksmas – šviesa”, „Tavo blakstienos paliečia mano prisiminimų lūpas”, „Kai liepto nebus, pereisiu upę”, „Visby-Bike”, „Kranto trupinys. Žiemos žaidimai”, „Drugys”, „Juodi balti trumpėjantys garsai” įrašyti ir išleisti įvairiose kompaktinėse plokštelėse.
L.Narvilaitė 1980–1984 m. mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos Muzikos teorijos skyriuje. Beje, du pastaruosius dešimtmečius kompozitorė ten dėstytojauja. Nuo pat 1989 m., kai baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę. Nuo 2005 m. ji dirba Klaipėdos koncertų salės direktorės pavaduotoja kultūrinei veiklai, yra trijų muzikos festivalių meno vadovė.
Sostinėje rodys naujausius spektaklius
Šiemet Klaipėdos muzikinis teatras dusyk gastroliuos Vilniuje – pavasarį ir rudenį. Į Lietuvos sostinę visas kūrybinis kolektyvas – 110 žmonių – su pačiais naujausiais teatro pastatymais vyks kovo 12–15 dienomis.
Akcentuodami savo plačią meninę veiklą, pavasario pradžioje klaipėdiečiai gastroliuos Lietuvos rusų dramos teatre. Jame kovo 12-ąją uostamiesčio Muzikinio teatro artistai parodys šokio spektaklį „Kruvinos vestuvės“ pagal Astoro Piazzolla’os muziką, kovo 13-ąją – Vidmanto Bartulio operą „Aušrinė“, kovo 14-ąją – Johanno Strausso operetę „Vienos kraujas“. Paskutinę gastrolių dieną – kovo 15-ąją klaipėdiečiai Vilniuje parodys du spektaklius: Vladimiro Konstantinovo operą vaikams „Ką senelis padarys, viskas bus gerai“ ir teatralizuotą koncertą „Aistrų šėlsmas“ pagal George’o Gershwino muziką.
Tokių didelių gastrolių šio teatro istorijoje dar nėra buvę. Visi penki pastatymai – 2008-ųjų sezono darbai. Iš jų keturi, išskyrus „Vienos kraują“, niekur kitur Lietuvoje dar nestatyti.
Kita išvyka į Vilnių numatyta spalio 1–3 dienomis su atnaujinta Claudio Monteverdi’o opera „Orfėjas“, uostamiesčio teatre Jono Vaitkaus statyta 2007-aisiais. Ją Klaipėdos muzikinis teatras pakviestas parodyti Valdovų rūmuose.
Klaipėdos muzikinis teatras jau derina ir 2010-ųjų gastrolių grafiką. Kitąmet spalį ir lapkritį planuojama vykti į Olandiją su Jurgio Gaižausko „Buratinu“. Naujasis pastatymas visai šeimai rampų šviesą uostamiestyje turėtų išvysti šiemet rugpjūtį, per vasaros festivalį, arba vėliausiai lapkritį. Olandams ketinama parodyti net 20 „Buratino“ spektaklių, kuriuose vaidins ir dainuos jaunoji atlikėjų karta – Klaipėdos universiteto Dainavimo katedros ir Stasio Šimkaus konservatorijos absolventai.
„Durų“ inf.
