Ukrainiečių „ManSound” lūkesčių nepateisino

Ukrainiečių „ManSound” lūkesčių nepateisino

Laima Sugintienė

Išmintinga ta mūsų liaudis.Turiu omenyje posakį „Prie gero priprantama“. Jį prisiminiau po ukrainiečių be pritarimo dainuojančio vokalinio ansamblio „ManSound” (gyvuoja nuo 1994-ųjų, Lietuvoje koncertavo trečią, Klaipėdoje – pirmą kartą), koncerto, kuris įvyko miesto Koncertų salėje vasario 13-ąją ir buvo organizuotas kartu su Lietuvos nacionaline filharmonija.

„ManSound” originaliausia koncerto Klaipėdoje dalis buvo ukrainiečių liaudies dainų interpretacijos. Darijos Vasiliauskienės nuotrauka

Intrigavo atsiliepimai

Daug žadantys anonsai viliojo patirti neeilinių įspūdžių. Intrigavo plati seksteto gastrolių geografija (jų klausėsi JAV, Rusijos, Ukrainos, Šveicarijos, Olandijos, Prancūzijos, Austrijos, Vokietijos, Kroatijos, Moldovos ir kitų šalių klausytojai), itin palankūs kritikos atsiliepimai: „ManSound” – tai džiazo įvykis” arba „Vertinimo skalėje nuo vieno iki dešimties grupei „ManSound“ skiriu dvylika balų“. O garsiosios britų grupės „The Swingle Singers“ įkūrėjas V.Svinglas teigė, esą „jų repertuaras – toks įvairus ir įspūdingas, kad grupė privalo turėti puikią ateitį” .

O ir šiaip smalsu buvo išgirsti stiprių vokalinių tradicijų šalies atstovus, juolab kad Ukrainos atlikėjai Klaipėdoje pastaraisiais metais – tiesiog retenybė.

Po britų ir švedų

Antra vertus, dar neišblėsę buvo dviejų išties puikių a cappella dainuojančių grupių pasirodymai pernai rudenį. Tai net ir po daugiau nei 40 gyvavimo metų sausakimšas sales surenkanti britų „The Swingle Singers“ – rugsėjo 17-ąją festivalyje „Permainų muzika“ ir dešimt metų už „ManSound“ vyresnės švedų „The Real Group“ koncertas, lapkričio 8-ąją surengtas koncertinės agentūros „Klasikos projektai“.

Britai – tikra šio žanro legenda, etalonas (tiesa, jų įrašai buvo padarę geresnį įspūdį nei koncertas; nuvylė Moriso Ravelio „Bolero“), o penki švedų grupės atlikėjai savo nuoširdumu ir artistiškumu pavergė vos pasirodę scenoje. Kiekvienas kūrinys – tarsi mažas spektaklis, pristatytas vis kito atlikėjo (begalinis dainininkų universalumas!). Aukščiausio lygio profesionalumas, pasireiškęs ne tik stulbinančiu balsų valdymu, sugebėjimu imituoti pačių įvairiausių muzikos instrumentų tembrus, bet ir puikiu įvairių muzikos stilių pojūčiu, prasminga koncerto programos dramaturgija, subtiliais režisūros elementais. Dvidešimt dvejus metus drauge dainuojantys atlikėjai gerą skonį liudijo ir scenine laikysena bei kostiumais.

Kita mokykla, bet…

Taigi po tokių „apšildančių“ grupių ukrainiečiams net geriausiu atveju negalėjo būti lengva. Juo labiau kad, regis, ir atvejis nebuvo geriausias…

Skirtingai nei anksčiau minėtos grupės, „ManSound“ apsiėjo be moterų balsų – ansamblyje keturi tenorai, po baritoną ir bosą: Vladimiras Suchinas, Rubenas Tolmačiovas, Vladimiras Trač, Jurijus Komenskis, Viačeslavas Rubelas, Sergejus Charčenka.

Suklusau jau po pačių pirmųjų akordų: tapo akivaizdu, kad klausysimės visai kitos vokalinės mokyklos atstovų: grupės skambesys „sunkesnis“, kiek šaižokas, aštrokas bei dinamiškai mažiau paslankus. Balsai atrodė pavargę. Atlikėjai dalį programos dainavo iš natų, o tai tokio žanro atlikėjams – nemažas minusas.

Gal nevertėjo?

„ManSound” vakaro repertuarą sudarė trys „blokai“.

Džiazo standartuose, ypač Georgo Bensono kūrinių aranžuotėse pasigedau … džiazo. Kompozicijos kietai „sukaltos“, stigo stiliaus pojūčio, improvizacinės dvasios, subtilumo, faktūros reljefo išryškinimo, balanso tarp balsų: tarpais tik žiūrėdamas į atlikėjus galėjai suprasti , kas soliuoja…

Šie priekaištai skirti ir garso režisieriui, kurio pavardę tokio žanro koncertuose derėtų skelbti, nes nuo jo profesionalumo didžia dalimi priklauso koncerto (ne)sėkmė.

Iš popklasikos klausėmės „suispaninto“ „The Beatles” šedevro „Yesterday“, išsiskyrusio įspūdingu unisonu bei efektinga greitakalbe, bei gana primirštų Adriano Čelentano dainų. Gal ir nevertėjo jų traukti iš užmaršties…

Ukrainietiškai – stipriausi

Manyčiau, kad labiausiai pavykusi, originaliausia koncerto dalis buvo ukrainiečių liaudies dainų interpretacijos.

Įdomios, savitos, dažnai „sudžiazintos“, liaudies dainų pagrindu sukurtos kompozicijos šįsyk derėjo prie masyvoko grupės vokalo.

Ypač tai pasakytina apie lėtąją, efektingos harmonijos tęstinę dainą „O, polė“.

Akivaizdu, kad akordinės, choralinės faktūros epizodai – stiprioji kolektyvo pusė. Sudėtinga, kontrasto principu grįsta kompozicija „Chlopcy rybolovcy“ tai dar kartą paliudijo.

Atlikėjai stengėsi nuoširdžiai bendrauti su publika, išjudino salę pritariamajam vokalui.

Tačiau po valandą trukusio koncerto į salę bisui nesugrįžo…

by admin