LANGAS
Uostamiesčio pianistės koncertavo Vokietijoje
Daiva KŠANIENĖ
Kalbant apie Klaipėdos muzikinį gyvenimą, vardinant žymius miesto kolektyvus, dažnai pamirštami talentingi, daug koncertuojantys pavieniai atlikėjai – dainininkai, pianistai, instrumentininkai ir kiti. Klaipėda turi jų nemažai, daugiausia dirbančių pedagoginį darbą, tačiau tebepuoselėjančių savo didįjį pašaukimą – pasirodymus koncertinėse scenose. Tarp jų išskirčiau pianistes, Klaipėdos universiteto docentes Jūratę Karosaitę ir Janiną Neniškytę-Lyvens. Šios dvi atlikėjos užmezgė ryšius su Europos pianistų pedagogų asociacijos (European Piano Teachers Association; EPTA) Vokietijos sekcija bei pradėjo aktyviai su ja bendradarbiauti.
Atstovavo Lietuvai
EPTA siekia kelti muzikos pedagogikos lygį, gerinti pianistų pedagogų kvalifikaciją. Ši organizacija rengia seminarus, kongresus, kurių metu skaitomos paskaitos, vyksta koncertai. 2004 m. gegužės mėnesį EPTA renginyje dalyvavo per 100 fortepijono pedagogų iš Vokietijos bei kitų Europos šalių. Lietuvai ir Klaipėdai atstovavo J. Karosaitė ir J. Neniškytė-Lyvens.
Klaipėdos atlikėjų pasirodymai vyko Leipcigo Felixo Mendelssohno Bartholdy aukštojoje muzikos mokykloje bei romantiškoje Riugeno salos pilyje Schloss Spyker, statytoje XVI amžiuje.
Sudomino kūryba jaunimui
J. Karosaitė skaitė pranešimą “Lietuvių kompozitorių kūriniai vaikams ir jaunimui”, po kurio skambino mūsų kūrėjų fortepijoninius kūrinius: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Du preliudus, dvi Jadvygos Čiurlionytės pjeses, Balio Dvariono Preliudą B-dur, Stasio Vainiūno “Mažąją sutartinę”, Vytauto Barkausko Elegiją ir Fantaziją-tokatą bei klaipėdiečio kompozitoriaus Alvido Remesos miniatiūrų ciklą “Stigmos”. Su Berlyno universiteto profesore Linde Grosman (Linde Grossmann) J. Karosaitė atliko V. Barkausko “Penkis Vytuko paveikslėlius” keturioms rankoms.
Reikli ir suinteresuota publika labai šiltai sutiko mūsų pianistės pasirodymą. Daugelį sudomino jiems nežinomi įdomūs, saviti lietuvių kompozitorių kūriniai jaunimui, ne vienas norėjo įsigyti natų, garso įrašų.
Savo paskaitoje J. Karosaitė išryškino įdomų aspektą: praėjusių kartų Lietuvos muzikų ir Leipcigo aukštosios muzikos mokyklos ryšį. Juk šioje konservatorijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą mokėsi ir puikų muzikinį išsilavinimą įgijo M. K. Čiurlionis, B. Dvarionas, J. Čiurlionytė, Juozas Gruodis ir kiti garsūs mūsų muzikos klasikai.
Populiarina M. K. Čiurlionį
J. Neniškytė-Lyvens jau ne pirmą kartą koncertuoja Vokietijoje. Vokiečių koncertų, festivalių organizatoriai pažįsta šią pianistę kaip puikią M. K. Čiurlionio ir F. Šopeno kūrinių interpretatorę, dažnai kviečia ją dalyvauti įvairiuose muzikiniuose forumuose.
Šį kartą EPTA renginyje J. Neniškytė-Lyvens surengė du koncertus. Leipcigo F. Mendelssohno Bartholdy aukštojoje muzikos mokykloje ji skambino keliolika M. K. Čiurlionio kūrinių, tarp jų – sudėtingą ciklą “Jūra”, bei F. Šopeno “Tris etiudus”, “Tris preliudus”, “Fantaziją-impromtą”.
Koncertą lydėjo pačios pianistės skaitoma paskaita – “Čiurlionis. Kompozitorius ir dailininkas”. Jos metu autorė demonstravo M. K. Čiurlionio paveikslų skaidres, reprodukcijas, aptarė šio menininko muzikos ir tapybos sintezę. Nors paskaita-koncertas vyko vėlų vakarą, tačiau salė buvo pilnutėlė atidžių, susidomėjusių klausytojų.
Skambino senoje pilyje
Antrąjį koncertą-paskaitą su kiek kita programa J. Neniškytė-Lyvens surengė Riugeno salos Schloss Spyker pilyje. Šioje gilia senove alsuojančioje vietoje kasmet rengiami kelis mėnesius trunkantys koncertų ciklai. 2004-ųjų koncertinį pilies sezoną atidarė būtent J. Neniškytė-Lyvens.
Vokiečių muzikos kritika aukštai įvertino J. Karosaitės ir J. Neniškytės-Lyvens pasirodymus. EPTA valdyba kvietė jas ir ateityje dalyvauti šios organizacijos renginiuose.
