Valdovų rūmus puoš garsaus Venecijos dailininko paveikslas

Valdovų rūmus puoš garsaus Venecijos dailininko paveikslas

Jakopo Negrečio (Palma il Džovanė) paveikslas „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“, sukurtas daugiau nei prieš 400 metų, kabos Lietuvos valdovų rūmuose.

Rugpjūtį Vilnių pasiekė ypatinga siunta. Tai garsaus Venecijos dailininko Jakopo Negrečio (Jacopo Negretti), labiau žinomo kaip Palma il Džovanė (Palma il Giovane), paveikslas „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“, sukurtas XVI a. pabaigoje arba XVII a. pradžioje (maždaug 1600 metais).

Atkuriamiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams jis atrinktas neatsitiktinai. Žinoma, jog šio vieno garsiausių Venecijos manierizmo ir ankstyvojo baroko dalininko paveikslų tikrai būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos (1587–1632) tapybos rinkinyje. Jį Žygimantas Augustas buvo sukaupęs, pirkdamas paveikslus Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje, Antverpene, taip pat gaudamas dovanų iš Mantujos kunigaikščio. Minima, jog Žygimanto Vazos agentas Venecijoje nupirko iš paties Palmos il Džovanės paveikslą „Madona su šv. Jonu Krikštytoju ir šv. Stanislovu“, kurio likimas nežinomas.

Įsigytas paveikslas perduotas Lietuvos dailės muziejaus restauravimo centrui, vėliau bus eksponuojamas Taikomosios dailės muziejuje kartu su kitomis rūmams nupirktomis bei padovanotomis vertybėmis.

Įvertino ekspertai

Paveikslą viename Italijos sostinės antikvariatų atkuriamų Lietuvos valdovų rūmų interjerui birželio pradžioje už šalies gyventojų ir išeivijos suaukotas lėšas įsigijo Valdovų rūmų paramos fondas.

Informaciją apie šį paveikslą surinko ir pateikė bei kūrinį įsigyti būtent Valdovų rūmams rekomendavo Lietuvos dailės muziejus. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos pavedimu, jis kuria ir įgyvendina šių rūmų interjerų atkūrimo ir pritaikymo reprezentacinėms, muziejinėms bei edukacinėms funkcijoms programą.

Prieš įsigyjant Palmos il Džovanės paveikslą „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ savo ekspertines išvadas pateikė garsus italų meno istorikas, Karavadžo bei Italijos baroko tapybos, XVIII a. grafikos žymus tyrinėtojas, Romos universiteto profesorius Mauricijus Marinis.

Tai vienas autoritetingiausių baroko tapybos specialistų šiandieninėje Italijoje, kurio studijos leidžiamos italų, vokiečių, anglų, ispanų, prancūzų kalbomis (pvz., apie dailininkus Karavadžą, Diegą Velaskesą ir kitus). Prof. M.Marinis – daugelio pasaulio muziejų (Madrido Prado, Milano Palazzo Reale, Bergamo Accademia Carrara, Palermo Palazzo Zijno, Romos Palazzo Venezia, Tokijo Teyen Metropolitan, Niujorko Metropolitan ir kitų) ekspertas.

Be prof. M. Marini, savo išvadas apie paveikslą pateikė ir žymios Lietuvos dailės kolekcijų tyrinėtojos – Vilniaus dailės akademijos doc. dr. Ieva Kuizinienė bei Lietuvos dailės muziejaus senosios tapybos rinkinio tyrinėtoja, VDA doktorantė Dalia Tarandaitė.

Nelikus abejonių dėl kūrinio autorystės ir jo sukūrimo laikmečio, jį buvo nutarta įsigyti atkuriamiems Valdovų rūmams.

Didžiavosi meno kolekcija

Jakopas Negretis, vadinamas Palma il Džovane, yra vienas garsiausių Venecijos manierizmo ir ankstyvojo baroko dailininkų, kurio kūryba gretinama su Ticiano Vecelio ir Jakopo Tintoreto darbais. Jo paveikslų tikrai būta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Vazos tapybos rinkinyje. Šio dailininko kūriniai išvardijami ir 1673 m. Paryžiuje įvykusio aukciono dokumentuose, kai po Žygimanto Vazos sūnaus Jono Kazimiero, atsisakiusio Lietuvos ir Lenkijos valdovo sosto ir gyvenusio Prancūzijoje, mirties buvo parduodama Vazų dinastijos meno kūrinių kolekcija, Jono Kazimiero Vazos išsigabenta į Prancūziją.

Vazų dinastijos atstovų XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmojoje pusėje sukauptoje įspūdingoje paveikslų kolekcijoje, be Palmos il Džovanės drobių, taip pat buvo tokių garsių italų, vokiečių, austrų, flamandų dailininkų kaip Tomaso Dolabelos, Gvido Reni, Pietro Beretinio da Kortonos, Jano Breigelio, Peterio Polio Rubenso, Antonijo van Duko, Jakobo Jordaenso, Rembranto van Rijn, Luco Kranacho, Jozefo Heintzo, Bartolomėjaus Strobelio, Bartolomėjaus Sprangerio ir kitų kūriniai.

Likimas nežinomas

Šių ir kitų dailininkų paveikslai puošė Vazų dinastijos rezidencinių rūmų Krokuvoje, Varšuvoje ir Vilniuje interjerus. Vazos, kaip ir kiti valdovai, dažnai vežiojosi savo meno rinkinius iš vienos rezidencijos į kitą. XVI a. pabaigoje – XVII a. pirmojoje pusėje minėtų dailininkų darbai neabejotinai ne kartą yra puošę ir Vilniaus rūmų sienas.

Vazų dinastijos valdovų, kurie XVII a. pradžioje ankstyvojo baroko stiliumi perstatė Valdovų rūmus Vilniuje ir čia dažnai rezidavo, paveikslų kolekcija buvo pradėta skaidyti jau XVII a. vidurio karų su Maskva ir Švedija metu. Per 200 paveikslų kaip karo grobis buvo išgabenta į Švediją, o 1673 metais Paryžiaus aukciono kataloge minima dar 150 paveikslų.

Daugumos jų likimas nėra žinomas, jie neidentifikuoti. Vos keli žinomi Vazų kolekcijos kūriniai šiandien saugomi Krokuvos Vavelio ir Varšuvos karališkose pilyse, taip pat garsiojoje Drezdeno paveikslų galerijoje.

Išliko tik trys

Palmos il Džovanės paveikslo „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ (drobė, aliejus; 0,85 x 0,79 m) centre vaizduojamas nuimto nuo kryžiaus Išganytojo kūnas sulinkusiomis kojomis, jį iš nugaros prilaiko šv. evangelistas Jonas. Kairėje kompozicijos pusėje pavaizduota sielvarto iškankinta švč. M. Marija, prigludusi prie Sūnaus rankos, o dešinėje – šv. Marija Magdalena, pasirengusi ištepti Kristaus kūną aliejais.

Šios pagrindinės ir kitos paveikslo siužeto figūros dailininko pavaizduotos manierizmui būdingu šviesos ir tamsos antitezės principu. Centrinę kompozicijos vietą užimanti Kristaus figūra labiausiai išryškinta šviesos. Prof. M. Marinio nuomone, šis paveikslas greičiausiai yra didesnio paveikslo modelis, sukurtas pagal akvarelinį eskizą.

Išliko trys Palmos il Džovanės paveikslai, sukurti panašia tematika ir pagal panašią schemą, – Venecijos akademijos galerijoje, Beluno katedroje ir Bavarijos valstybiniuose paveikslų rinkiniuose Miunchene. Jų ikonografija ir sukūrimo laikas gali pateikti orientacinę informaciją ir apie Valdovų rūmams įsigytą paveikslą, kuris tokiu atveju datuotinas apie 1600 metus.

Prof. M. Marinio nuomone, jis galbūt galėtų būti siejamas su neišlikusiu Kandianos Šv. Mykolo benediktinų vienuolyno (Paduva) bažnyčios altoriui nutapytu paveikslu „Miręs Kristus su verkiančiomis švč. M. Marija ir šv. Marija Magdalena“, kuris yra minimas 1648 metų dokumente kaip vertingas Palmos kūrinys. Valdovų rūmams įsigytas paveikslas galėtų būti minėto vienuolyno neišlikusio altorinio paveikslo bandomasis „portatyvinis“ modelis.

Paskutinysis Venecijos Renesanso tapytojas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams įsigyto paveikslo „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ autorius Jakopas Negretis (1544–1628), dažniausiai vadinamas Palma il Džovane, yra vienas žymiausių ir ryškiausių XVI-XVII a. sandūros – vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo baroko – Venecijos mokyklos dailininkų. Savo pravardę „jaunesnysis“ jis gavo dėl to, kad jo senelis, irgi Jakopas Negretis (apie 1480–1528), taip pat buvo garsus italų dailininkas ir vadintas „Palma il Vecchio“ („vyresnysis“).

Kaip dailininkas, anot M. Marinio, Palma il Džovanė susiformavo XVI a. antrosios pusės garsiųjų Venecijos dailininkų Ticiano Vecelio ir Jakopo Tintoreto aplinkoje ir įtakoje. S. J. Frydbergas pabrėžia, jog ir Veronezės bei Basano kūrybos bruožai jam nebuvo svetimi. Sekdamas šių didžiųjų tapytojų suformuota Venecijos mokyklos tradicija, Palma il Džovanė didelį dėmesį skyrė šviesos ir tamsos dermei, dramatizmo akcentavimui.

Valdovų rūmams įsigytas paveikslas taip pat ryškiai atspindi minėtus dailininko kūrybos bruožus. Palmos il Džovanės talentas gana anksti buvo pastebėtas. Vos dvidešimtmetis jis nuo 1564-ųjų dirbo aukštus reikalavimus menininkams kėlusiam Urbino kunigaikščiui Guidobaldui da Montefeltrui, kuris Palmą il Džovanę jau 1567-aisiais išsiuntė studijuoti į Romą. Čia jis buvo apie 6 metus. Tai paaiškina ir Romos bei Toskanos manierizmo tradicijų bei stilistinių eksperimentų atspindžius jo kūryboje, kurie nesugebėjo užgožti stiprios Venecijos mokyklos įtakos. Grįžusio į Veneciją dailininko kūryboje vis dėlto galima įžvelgti ir manieristinio piešinio bruožų, ir Tintoreto paveikslams būdingo spalvingumo.

Tokia dviejų krypčių tapybos manieros dermė buvo būdinga Venecijos mokyklos atstovams iki pat XVII a. pabaigos. Šiuo požiūriu Palma il Džovanė yra ryškus ir tipingas savo meto Venecijos mokyklos atstovas, kartais patetiškai vadinamas ir paskutiniuoju Venecijos Renesanso tapytoju.

Tapė intelektualams

Venecijoje dailininkas iškart gavo daug visuomeninių ir privačių užsakymų. Po 1577-ųjų Dožų rūmų gaisro Palma il Džovanė nutapė tris paveikslus Didžiosios tarybos salei. Po Tintoreto mirties 1594 metais jis tapo populiariausiu bei įtakingiausiu Venecijos dailininku, tęsusiu savo pirmtako tradicijas.

XVII a. pradžioje Palma il Džovanė taip pat pagarsėjo kaip mitologinės tematikos darbų, skirtų siauram intelektualų sluoksniui, kūrėjas. Būtent šiuo menininko kūrybinio apogėjaus metu Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Vaza įsigijo jo kūrinių savo kolekcijai.

Išskirtinį dailininko statusą Venecijos mieste liudija jo palaidojimo vieta garsiojoje San Džovanio e Paolo bazilikoje, kur jam paminklą sukūrė vienas garsiausių to meto architektų Vincentas Skamozis. Paminklą puošia trys biustai – centre paties Palmos il Džovanės, kairėje – Palmos il Vecchio (abu sukurti 1621-aisiais Džiakomo Alberelio), dešinėje – Ticiano (priskiriamas Alesandrui Vitorijai). Taip siekta pabrėžti, kuriuos menininkus pats Palma il Džovanė laikė savo svarbiausiais mokytojais. Greta esančių angelų figūrėlių rankose – palmių šakelės, primenančios dailininko pravardę (it. palma – liet. palmė).

Palmos il Džovanės paveikslai šiandien yra saugomi garsiausiuose pasaulio muziejuose, Venecijos, Romos, Genujos rūmuose ir bažnyčiose.

Pamatysime po metų

Vienas šio garsaus Venecijos dailininko kūrinys – paveikslas „Kristaus apraudojimas nuėmus nuo kryžiaus“ – bus rodomas ir atkurtuose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, kur papuoš vieną iš Vazų ankstyvojo baroko salių.

Šiuo metu drobė perduota Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistams, kurie parengs paveikslą eksponavimui, pritaikys jam tinkamą rėmą.

Italijoje įsigytą Palmos il Džovanės paveikslą kartu su kitais autentiškais kūriniais bus galima pamatyti nuo 2006 metų liepos 6-osios. Tuomet bus pirmą kartą atnaujinta ir papildyta Taikomosios dailės muziejuje šiemet liepos 6-ąją atidaryta ilgalaikė atkuriamiems Valdovų rūmams įsigytų ir dovanotų vertybių ekspozicija, surengta Lietuvos dailės muziejaus ir Valdovų rūmų paramos fondo.

Parengė Rita Bočiulytė

by admin