Valiūnelė, tu tik dainiouk
Lina Petrošienė
Klaipėdos universitetas ir uostamiesčio Etnokultūros centras išleido Jono Bukančio ir Linos Petrošienės sudarytą žymios žemaičių tautosakos pateikėjos ir atlikėjos Valerijos Mizinienės tautosakos rinktinę, kurią rytoj pristatys klaipėdiečiams.
Sediškė V.Mizinienė atmintyje sukaupė neįkainojamas vertybes – savo tėvų dainas, pasakas, šokius, papročius, kuriais dalijasi ne tik su savo vaikais ir vaikaičiais, bet ir su tais, kuriems šie dalykai yra įdomūs ir svarbūs. Per paskutiniuosius 20 metų retą vasarą ji nesulaukia folkloristų iš visos Lietuvos. Ją ne kartą yra aplankę ir Klaipėdos universiteto mokslininkai bei studentai.
Išskirtinis leidinys
Nuo 1996-ųjų bemaž kiekvienais metais Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros folkloro laboratorijos archyvai papildomi iš šios pateikėjos užrašyta vertinga tautosakine ir etnografine medžiaga, kuria remiantis ir parengta V.Mizinienės tautosakos rinktinė.
Ją sudaro dainuojamosios ir sakytinės tautosakos transkripcijų knyga bei dvi kompaktinės plokštelės. Garso įrašuose gyvai skamba gana gryna šiaurės žemaičių telšiškių vakarinės dalies (vadinamųjų pajūrio žemaičių) tarme padainuotos dainos ir rateliai, pasektos pasakos, legendos, padavimai, patarlės, pasakyti priežodžiai, mįslės, greitakalbės, pravardžiavimai, erzinimai, padėkojimai, palinkėjimai. Pastarieji dalykai sudaro leidinio išskirtinumą – kol kas nedažnai publikuojami sakytinės tautosakos tekstų garso įrašai, kurie yra lygiai taip pat svarbūs, įdomūs, reikalingi kaip ir dainos.
Tradiciją perėmė iš tėvų
V.Mizinienė (Tarnauskaitė) gimė 1932 m. Brėvikių kaime, Alsėdžių valsčiuje, Telšių apskrityje, nuo 1978 m. gyvena Kalnijų kaime, Sedos apylinkėje, Mažeikių rajone.
Ji yra vienturtė Tarnauskų dukra. Dainavimo ir pasakojimo tradiciją perėmė būtent iš tėvų ir kitų giminaičių. Abu tėvai mokėjo daug senųjų tradicinių žemaitiškų dainų: „Tievielis vakarās liūb dainious, aš išsižiuojusė klausīsous. Vuo mama rītmetēs. Aš tebmėiguosu, mama verps lėnus a vėlnas, aš jau per mėigus jūntu, kad mama dainou. Dainious kuokės dainelės, jau ir prisimīnsu aš liūb kelis žuodžius, aš ir pradiesu jau dainiouti, dar pamuokīs“. Mamos seserys ir brolis taip pat mėgo ir mokėjo gerai dainuoti. Vėliau, gyvendama savo sukurtoje šeimoje, dirbdama ir augindama vaikus, senąsias dainas Valerija buvo tarsi pamiršusi. Atsirado radijas, televizija, iš kur skambėjusi naujųjų laikų muzika, kaip ji pati sakė, jai taip pat patiko.
Autentiško repertuaro šaltinis
Naujas Valerijos dainų, senovinių šokių ir ratelių gyvenimas prasidėjo tuomet, kai 1989-aisiais ji įsitraukė į Sedos etnografinio ansamblio „Rėmolē“ veiklą. V.Mizinienė yra viena iš tų ansamblio dalyvių, kurie yra ne tik dainininkai, pasakotojai, bet ir autentiško repertuaro šaltinis.
Ansamblio „Rėmolē“, kuriame jau du dešimtmečius dalyvauja V.Mizinienė, veikla įspūdinga. Dalyvauta daugybėje koncertų ir renginių Mažeikių ir aplinkiniuose rajonuose, tarptautiniuose festivaliuose „Baltica“ (1993, 1996), šalies dainų šventėse (1990, 1994, 1998, 2009), folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“ (Vilnius, 1995, 1997), „Saulelė raudona“ (Plungė), „Ėr paauga žalė lėipa“ (Telšiai). 2003-iaisiais „Rėmolē“ pelnė geriausio kaimo folkloro ansamblio vardą, jam buvo įteiktas Lietuvos liaudies kultūros centro „Aukso paukštės“ apdovanojimas.
Tarp vertybių
V.Mizinienės dainos jau yra įamžintos garso plokštelėse „Gėid volungėlė“ (2004), „Žydi klesti bijūnėlis“ (2004).
Dėl savo išskirtinio talento bei nuoširdaus būdo V.Mizinienė yra pelniusi pagarbą ne tik Sedos apylinkėse, bet įvertinta aukštu valstybiniu apdovanojimu – 2002-aisiais apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos diplomu ir premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą.
Kitąmet V.Mizinienės tautosakos lobynas bus įtrauktas į Tradicinės kultūros vertybių sąvadą, kurį sukurti Lietuva įsipareigojo
2003 m. ratifikavusi UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją.
Susitikimas su V.Miziniene ir jos tautosakos rinktinės sudarytojais bei leidėjais – lapkričio 26 d. 17 val. Klaipėdos universiteto Mažojoje auloje (studentų miestelio VI korpusas, Herkaus Manto g. 84). Knygos sutiktuvėse muzikuos Sedos kultūros namų folkloro ansamblis „Rėmolē“ (vad. Gintautas Griškėnas).
