Vidurvasaris – su proto mankšta ir menu
Savaitgalį Nidoje baigėsi XVI Thomo Manno festivalis, kvietęs susipažinti su muzikos, literatūros, dailės, kino lobyno pavyzdžiais ir diskutuoti Czesławo Miłoszo knygos „Pavergtas protas“ įkvėpta tema.
Valerija Lebedeva
Kaip senas draugas
Poilsiui skirtos vasaros savaitės – puiki dingstis ne tik atsikvėpti nuo darbų, bet ir skirti dėmesio tam, kam kasdienybės rutinoje dažnusyk pritrūkstame laiko beigi ūpo: analizuoti savo bei savo šalies ir visos Europos praeitį, ideologijos pokyčius, meno tendencijas.
Rimtąja vadinamos muzikos koncertai ir nekasdieniški pokalbiai politinės filosofijos temomis – „Pavergtas protas“ analizuoja totalitarizmo problematiką – tik iš pirmo žvilgsnio atrodo esą pernelyg sunkiasvoriai vasaros metui.
Skeptikams net didesnę nuostabą žadino tai, kad festivalis sulaukė gausios ir susidomėjusios – klausimų turinčios ir diskutuoti pasirengusios – publikos, o viena iš šiųmečio renginio aktualijų buvo rūpestis priimti į skaitymus, diskusijas bei koncertus visus norinčiuosius – kompaktiškoje memorialinio muziejaus verandoje bei Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios salėje dalyviams darosi ankšta. Festivalį organizuojančių Th.Manno kultūros centro ir Th.Manno memorialinio muziejaus skaičiavimais, šiemet jame apsilankė dukart daugiau svečių nei pernai – apie 10 tūkst.
Anot Th.Manno kultūros centro kuratoriumo, vienijančio 16-a įvairių kultūros sričių žinovų ir rengiančio festivalio programą, pirmininkės dr. Ruth Leiserowitz, gilų įspūdį jai padarė festivalio atidarymo metu nuskambėjusi Prezidento Valdo Adamkaus kalba, kurioje buvęs valstybės vadovas akcentavo, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpį, šis festivalis turi ilgą nuoseklią tradiciją, bei prilygino jį senam geram draugui, kurį kasmet malonu sutikti.
Tarptautinis įvykis
Dviem – lietuvių bei vokiečių – kalbomis vykstantis festivalis tradiciškai sulaukia didelio vokiškai kalbančios kurorto publikos dėmesio. „Dideliam džiaugsmui, vis gausėja inteligentiškos lietuvių publikos, kuri net planuoja savo atostogas, atsižvelgdama į festivalio datas. Malonu ir tai, kad sulaukiame vis daugiau užsieniečių iš skirtingų šalių. Matau, kad festivalis tikrai rado savo vietą Lietuvos kultūros erdvėje“, – sakė kuratoriumo pirmininkė. Festivalio programoje dalyvavo menininkai bei intelektualai iš Vokietijos, Lenkijos, Austrijos, Latvijos, Baltarusijos.
Itin didelio publikos dėmesio šiemet sulaukė vakariniai koncertai, kuriuose skambėjo plačios stilistinės paletės veikalai nuo žinomiausių klasikinių kūrinių iki šiuolaikinių autorių opusų, susitikimas su Th.Manno vaikaičiu Frido Mannu bei praėjusių metų Vokietijos knygų premijos laureatu Eugenu Ruge, Gėtės instituto Vilniuje kvietimu atvykusiu pristatyti savo romano „In Zeiten des abnehmenden Lichts“ („Dylančios šviesos laikais“). Tikimasi, kad ši pernai išleista ir nuo pasirodymo iki dabar į 18-a kalbų išversta knyga, pasakojanti Vokietijos Demokratinės Respublikos elitui priklausiusios šeimos istoriją pusšimčio metų laikotarpiu, pasirodys ir lietuviškai.
Gausių bei diskutuoti pasirengusių lankytojų netrūko ir vadinamosios žodžio programos renginiuose, kuriuose savo įžvalgomis festivalio tema, įkvėpta Cz.Miłoszo eseistikos knygos „Pavergtas protas“, dalijosi filosofai Alvydas Jokubaitis (Lietuva), Bogdanas Szlachta (Lenkija), Anatolijus Michailovas (Baltarusija), įvairiai interpretavę Cz.Miłoszo mintis bei „Pavergto proto“ reikšmę šiandien, kvietę įvairiais aspektais analizuoti XX a. kontekstą.
Naujoje vietoje – Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje – debiutavusios festivalio kino naktys sulaukė didžiulio jaunos ir jaunatviškos publikos dėmesio: kasvakar į improvizuotą salę klausytis muzikos programos bei žiūrėti kartu su Gėtės institutu Vilniuje parengtos kino programos filmų rinkosi arti 200 žiūrovų.
Atviras jaunimui
Festivalis ne tik išsaugojo prieš daug metų išplėtotą struktūrą, leidžiančią publikai per muzikos kalbą keliauti prie sudėtingesnių temų ir pažinimo sričių, o kūrėjams – išbandyti ką nors nauja. Vis aktyviau jame dalyvaujančios jaunimo pajėgos, anot R.Leiserowitz, yra ženklas, kad estafetė perduodama kitai kartai. Nepaisant to, kad sau rūpimas temas ji gvildena šiuolaikiškai, svarbi vieta skirta praeities refleksijoms.
Viena iš egzotiškiausių festivalio viešnių buvo Vienoje gyvenanti pianistė Hana Gyeola Lie, pasirodžiusi dviejuose koncertuose: ji atliko rečitalį, sudarytą iš F.Schuberto, F.Couperino, A.Schönbergo ir F.Chopino opusų, bei specialiai išmoko V.Jakubėno dviejų fortepijoninių pjesių ciklą. XX a. pradžioje lietuvių kompozitoriaus sukurta muzika, pasak pianistės, jai taip patikusi, kad ji nusprendė įtraukti pjeses į savo koncertinį repertuarą.
Gimusi bei užaugusi Vokietijoje, prieš ketverius metus ji persikėlė gyventi į Austriją. „Jau anksčiau buvau susijusi su Austrija, mokiausi senų gerų Vienos tradicijų, studijavau F.Schuberto, W.A.Mozarto, L. van Beethoveno muziką. Nuvykusi ten, pati patyriau šią kerinčią atmosferą. Ypač džiugina tai, kad Vienoje gausu klasikinės muzikos klausytojų. Vokietijoje rečiau pasitaiko regėti pilnas sales per klasikos koncertus. Vis dėlto tikiuosi, kad tai keisis, kad klasikine muzika ims labiau domėtis jaunimas“, – kalbėjo H.G.Lie. Prie jaunosios kartos įtraukimo į klasikos mėgėjų gretas veikli muzikė prisideda ir pati – pianistės karjerą ji derina su darbu Vienos muzikos bei scenos menų universitete.
Lankytojų laukia parodos
Nidos katalikų bažnyčios oranžerijoje iki vasaros pabaigos veiks moderniojo meno atstovės iš Hamburgo (Vokietija), Goethe’s instituto Vilniuje stipendininkės Franziskos Nast konceptualių plakatų paroda „Never Say Ever“, parengta reziduojant Nidos meno kolonijoje ir originaliu būdu fiksuojant kasdienius įvykius. Išsitatuiruota ant kojos palmė, draugui nukirpti plaukai, įkvėpęs Klaipėdos daugiabučių urbanistinis peizažas ir kiti asmeniniai įvykiai įamžinti plakatuose, atspausdintuose ant suklijuotų kiniško ryžių popieriaus lapų.
„Vykdama čia nežinojau, kokį projektą kursiu. Vieną vakarą kirpau plaukus kartu atvažiavusiam savo vaikinui. Nukirptos sruogelės gulėjo ant grindų. „Kaip gražu“, – pamaniau ir nufotografavau. Taip gimė pirmasis plakatas „Baltic Cut“. Vėliau plakatai tapo mano kasdienės dienotvarkės Nidoje dalimi, juolab kad labai mėgstu fiksuoti savo gyvenimo įvykius dienoraštyje“, – sakė menininkė. Beje, jos šeima susijusi su Rytų Prūsija – merginos senelė kilusi iš Karaliaučiaus krašto, ir įsukta į XX a. pirmosios pusės istorijos vingius, išvyko į Vokietiją. Vaikaitės grįžimas į kadaise gimtuoju buvusį kraštą, anot F.Nast, ją labai sugraudinęs.
Autorinės juvelyrikos mėgėjai turėtų nepraleisti progos užsukti į Virginijos ir Kazimiero Mizgirių menininkų namus – liepą čia veikia jungtinė metalo dailininkių Heidemarie Herb (Vokietija/Italija), Vitos Pukštaitės ir Šarūnės Vaitkutės autorinės juvelyrikos paroda „Ribos“. Trys bendramintės, prieš kurį laiką susipažinusios tarptautinio simpoziumo metu, džiaugėsi galimybe susitikti vėl.
Anot viešnios H.Herb, įgijusios klasikinį juvelyrės išsilavinimą, bet ilgainiui pasukusios modernių kūrybos technikų link, kuriančios iš nešlifuoto, tūkstantmečio istorijos žavesį skleidžiančio gintaro, konservuotų organinių medžiagų, – populiarinti šiuolaikiškus metalo meno sprendimus – nemenkas iššūkis tradicijas gerbiančioje Italijoje, kur juvelyrikos dirbinys dažniau suvokiamas kaip dekoratyvus aksesuaras iš tauriųjų metalų ir brangakmenių nei konceptuali minties išraiška. „Manau ir tikiuosi, kad ilgainiui tiek klasikinės mokyklos specialistai, tiek publika taps atviresni naujovėms“, – vylėsi menininkė.
Kitąmet – lengvesnė tema
Neringos istorijos muziejuje šį mėnesį veikia nebe pirmą kartą su festivaliu bendradarbiaujančios kuratorės Irmantės Šarakauskienės parengta dailininkės Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės (1891–1967) paroda „Kuršių nerijos apžavėta“, pristatanti savitos XX a. pirmosios pusės kūrėjos kruopščių Kuršių nerijos tautodailės piešinių rinkinį. Beje, Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus bei Th.Manno memorialinis muziejus rinkinį išleido atvirukų aplanko pavidalu. Jį galima įsigyti Th.Manno memorialiniame muziejuje bei Neringos istorijos muziejuje.
Nidos meno kolonijoje bei Th.Manno memorialiniame muziejuje galima apžiūrėti kuratorės Agnės Narušytės parengtą Lietuvos fotografų darbų parodą „Nuobodulio estetika“.
Tai – ne paskutiniai Th.Manno sezono Nidoje renginiai. Baigiantis vasarai, rugpjūčio 7–12 d., tradicinę renginių savaitę Nidoje surengs Th.Manno memorialinio muziejaus ir kultūros centro bičiuliai iš Reinbeko pilies kultūros centro (Vokietija). Programoje – susitikimai, paskaitos ir kino seansai, skirti besidomintiems rašytojo gyvenimu ir kūryba.
Kitąmet vyksiantis XVII Th.Manno festivalis nagrinės trečiąją Nobelio premijos laureato Cz.Miłoszo 100-osioms gimimo metinėms dedikuoto trejų metų ciklo temą „Tėvynės ieškojimas“. Anot R.Leiserowitz, ši tema bus kiek lengvesnė, lyginant su šiemete. Kartu jau mąstoma apie naują festivalio teminį ciklą.
