Viktaras Žybulis

Viktaras Žybulis

Viktaras Žybulis (Viktar Žybul) gimė 1978 metais Minske. Baigė filologijos studijas ir aspirantūrą Minsko universitete. Išleido poezijos rinkinius „Kai namuose diversantas“ (1996), „Kalnų ragai“ (1997), „Bjaurus riksmas“ (2001), „Diafragma“ (2003). Literatūrinio sąjūdžio „Bum-Bam-Lit“ ir daugelio meninių projektų, akcijų, performansų dalyvis. Tyrinėja formos eksperimentus baltarusių poezijoje ir pats dažnai jų imasi savo kūryboje (unikalios, vien iš palindromų sudarytos poemos autorius – deja, ši kūryba praktiškai neišverčiama). Šiuo metu gyvena Minske.

Alio BALBIERIAUS nuotrauka

Žaislas

Kai visi sumigs
aš atsikelsiu
atsidarysiu spintą
pasistiebsiu iki viršutinės
lentynos
ten guli Visata
suaugusieji slepia ją
nuo manęs
neleidžia čiupinėti
bijo
kad nesugadinčiau jos
o ji manęs
O aš kuo tyliausiai nusikelsiu

apversiu aukštynkojomis
pasigriebęs atsuktuvą
išsukinėsiu mažyčius
varžtelius
atsidaręs ją
žvilgtelėsiu
įdomu kas ten viduje
kaip visa tai sudėliota
visai užsimiršęs
pasikrapštinėsiu
Tik nesibaiminkit
aš atsargiai
net rankas nusiploviau
tik truputį pažaisiu
o paskui surinksiu viską kaip
buvo
ir padėsiu į vietą

Pudelis

Merkurijus, Venera,
Marsas,
Žemė, Jupiteris, Saturnas,
Uranas, Neptūnas, Plutonas… –
visa tai tik
varnalėšos
nusišėrusio pakvaišusio
pudelio kailyje –
jis jau keletą erų
vaikosi aplink Saulę
savo paties uodegą.
***
Norėjau nužudyti savyje
didį nusidėjėlį,
bet nepataikiau,
nes neįžiūrėjau jo.

Pernelyg jau tamsu
ten,
manyje.
***
– Bilietą
arba gyvybę! –
prisėlinęs iš už nugaros
tarė kontrolierius.

Tai pokštininkas!

Aš taip pat atsakiau pokštu
ir atidaviau jam
gyvybę.

Nušvitimas

saturniečių liaudies pasaka

Pasiuntinys
iš už jūrų vandenynų
atvežęs į Neregių Šalį
didžiulę stiklo akį
tarė:
„Kas įsistatys ją
sau į akiduobę,
praregės” –
ir nujojo baltu žirgu,
tik uodega plaukuota
gražiai švytravo virš pasturgalio.
Ėmė neregiai svarstyti,
kuris iš jų vertas
vaikščioti po pasaulį regėdamas.
Kol jie ginčijosi –
bėgo pelytė,
švyst uodegyte,
stiklinė akis nuriedėjo
ir visiškai ištiško
į mažutėlaites skeveldras
ant gruoblėtų grindų
neregių meistrų statytuose
kreivuose rūmuose.

Ir ėmė nelaimėliai
muštis kumščiais į kaktas
ir rovėsi nuo krūtinių
plaukus,
kol atsirado tarp neregių
išminčius,
žila barzda žemiau bambos driekės.
Jis tarė:
„Pakaks aimanuoti!
Kiekvieną stiklinės akies šukelę
galime įsidėti
vietoje visos akies.
Turėti mažytę
regėjimo dalelę
geriau negu visai aklam būti.
Štai, užteks visai miniai“.

Ir žmonės karštligiškai puolė
rinkti skeveldrų
ir brukosi jas
į savo nereges akis,
liejo aukojamą kraują
ir drebančiom rankom
trynė stiklo gabalėlius
į savo veidų odą,
o šukelės
smego į pirštus –
ėmė buvę neregiai
matyti pirštais,
mynė kulnais –
ant kulnų augo akys,
kas atsisėdo ant stebuklingų skeveldrų –
sėdmenimis praregėjo,
o vienas paslydęs
nugriuvo ant stiklo duženų
ir atsikėlė
visas akytas.

Ir neregių šalies gyventojai
siaubingai raukėsi
gūžėsi ir aimanavo
nesavais balsais,
o išminčius stovėjo šalimais
ir, kratydamas žemiau bambos nutįsusią   
barzdą,
tarsi tėvas kartojo:
„Kentėkit, vaikeliai,
kentėkit.
Nušvitimas
visuomet per skausmus,
beveik visuomet…“.

Pergalės diena

Pirmosioms Saturno
išsivadavimo
nuo marsiečių okupacijos metinėms
saturniečiai iššovė vieną saliuto salvę,
antrosioms metinėms – dvi,
trečiosioms – tris,
dešimtosioms – dešimt
kas minutę.
Keturišimtosioms metinėms
saturniečių patrankos
saliutavo beveik visą naktį,
bet per tiek metų švenčių
saturniečiai jau buvo įpratę
miegoti griaudžiant patrankoms.

… Štai jau 1440 metų
saturniečiai ir marsiečiai
gyvena taikoje ir santarvėje
ir kas minutę saliutas
ir kas minutę šventė.


Dangaus bamba

Nenoriu būti žemės bamba.
Žemėje ir be manęs pakanka bambų.
Noriu būti dangaus bamba.
Oro duobe ir juodąja skyle
noriu būti.
Ten daugiau laisvės,
daugiau erdvės
ten.

Įsivaizduokit:

ir mano bambos
ir mano bambų bambos
žvelgia į jus
iš dangaus.
Niekas nepasislėps
nuo jų įdėmaus žvilgsnio.
Ne, tai ne aš ištirpstu debesyse
 –
tai debesys į mane susilieja!

Dabar
bet kuris bedęs
pirštu į dangų
pataikys į mane
ir į mano bambas
ir į mano bambų bambas
pataikys
o aš nė nepajusiu.

Ką?
Jūs netikite mano
VISABAMBIAUSIĄJA BAMBYSTE?
   manuoju
UŽVISABAMBIAUSIU
BAMBUMU
   manąja
ARKIBAMBIAUSIA
VISABAMBYBE?

Tuomet paklauskite to,
kuris susilaužė pirštą į dangų.

Povandeninės
Saulės Šventovė

Mes – graužtukai ant Amžinybės Medžio.
Kas išaugs iš mūsų, kai mes
sukrisime žemyn nuo trapių šakų?
Kas nutiks, kai mes suleisime
šaknis į save pačius?

Tikriausiai begalybė
susilies su bepradybe,
tikriausiai mes peržengsime
per prakaituotą šios civilizacijos
lavoną.
Žinau:
kiekvieno, kuris gyvens ilgiau
už savąjį nemirtingumą,
laukia visaliaudinė amnezija.

Povandeninės Saulės Šventovėje
tylos minutė
trunka tūkstantį metų.

Ateis laikas rinkti akmenis
ir tuščius butelius.

Mes sukursime naują Antiką,
bet ji pasirodys besanti optinė
apgaulė.

***
Ant vinies kabo
purvinos kelnės,
tarsi surūdijęs dvivamzdis.
Rytoj ateis medžiotojas
ir užtaisys jas
savo šoviniais – kojomis,
barkštelėjęs diržo saugikliu.

Sanitarinė diena

Mes
plovėme dangų
patys
savo rankomis
dieną trynėme ant skalbimo lentos
kvapaus muilo gabalėliu
kol pratrynėm skyles
(ozono)
patys
savo rankomis
tarkavome dangų
naktį skalavome
veiksmingame žvaigždžių
   dulkių tirpale
paskui pakabinome virš žemės
džiūti

O juk galėjome
paimti jį
sugniaužti
ir sugrūsti į užsieninę
skalbyklę!
***
kiekviename chloro atome
  trūksta dalelės tavęs
kiekviename natrio atome
  trūksta dalelės manęs
   kitaip
druska tikrai būtų saldi
***
Aš atsisėsiu prie Galaktikos Valdymo
Pulto
ir nusikaposiu rankas.
Tegu visi žino,
kas yra laisvė!

Malevičiaus Juodasis Kvadratas

Iš visų jėgų į sieną
daužė galvą žmogus
net prakaitas virė
nuo dvasios jaudulio

Jis norėjo sulyginti su siena
visus savo galvos apvalumus
tiesiog labai, labai norėjo
virsti Malevičiaus Juoduoju
Kvadratu

Jis
nematė kaip jam už nugaros
žmonės baltais chalatais
net strykčiojo iš džiaugsmo
ilgai ieškoję bepročio
ir pagaliau radę
Jam nereikia dangaus
ir nereikia žemės
Štai kuo paverčia žmones
avangardo menas!

Iš baltarusių kalbos vertė
Vytas Dekšnys

by admin