Viktoras Jerofejevas

Linksmųjų ksilofagų klubas

Viktoras Jerofejevas

Rytinis stebuklas

Štai – berniukas, besimaudantis už užuolaidėlės. Štai – iki vėlumos dirbantis baras. Štai – paskutinis traukinys. Štai – vagonas kietomis sėdynėmis. Ant malūnsparnio šono užrašyta: „Mirties nėra”. Vyras prasideda rytine erekcija.

Ji ateina iš niekur, savęs pačios vedina, nekreipdama į nieką dėmesio. Gera žinoti, kad mano draugai ir priešai tampa vienodi, jos nuginkluoti guli savo pataluose. Ji stipresnė už bet kokią ideologiją, ji reaktyvi ir tarpkontinentinė, kartu su ja pabunda Romos Popiežius ir skirtingų parlamento frakcijų deputatai, Holivudo žvaigždės, nacistai, kinai, senienų pardavėjai, diplomatai, banditai, mano knygų leidėjai, britų princai, tarptautinio raudonojo kryžiaus nariai.

Ji paneigia grynąją mechaniką.

Tai įžūli ir dievobaiminga nirvana, jaudulys be susijaudinimo.

Tai neapibrėžta fantazija, kai aš, tiesą sakant, nesu nei subjektas, nei objektas, tiksliau tariant, nujaučiu, kad iš subjekto virstu objektu.

Ji mane atgaivina. Aš atgaivinu ją. Mes atsigaunaume.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog ji – tai patetika ir egzaltacija, išoriniai blizgučiai, rožinė kiauliena, lakštingalos pažadai ir broliai Karamazovai, trumpiau tariant, tai svari kūniškos dvasios pergalė, nors iš tikro joje nėra nieko patetiško. Kaip ir bet kuris išskirtinis reiškinys, ji kukli.

Ji atsitiktinumas ir nuotykis.

Ji – šviesus išsilaisvinimo iš pareigų gedulas.

Ji – akivaizdi, todėl ji – uždaras jėgos laukas. Skirtingai nuo visų kitų gyvybės imitavimo formų, jos negalima neigti kaip daikto.

Ji pasmerkia užmarščiai dvi institucijas: šeimą ir meilę.

Joje įžvelgiu emocijų gamą (nuo pasididžiavimo iki susinepatoginimo) ir įvairius jos pavidalus – materiją, kurią galima ištirti fizikos, chemijos, optikos metodais, bei šalutines jos išraiškas (jas nagrinėja estetika, istorija, sociologija).

Rytinės erekcijos pripažinimas brangiai atsieina.

Ištikimybė jai – geriausias vyro devizas.

Rytinės erekcijos metas – grynai vyriškas laikas – nesiskaido į atskiras dalis. Vientisumo sinonimas, ji dauginasi pačia savimi, nutrina visas ribas tarp realaus ir idealaus, sugriauna platoniškas konstrukcijas. Šia prasme rytinė erekcija – būsena tarp ikikultūros ir pokultūros, nieko bendro su kultūra ji neturi. Kultūra apeina ją ratu.

Kita vertus, pati kultūra sukurta ant rytinės erekcijos pamatų, yra jos tęsinys, papildymas, testamentas, tiksliau sakant, jos komentaras.

Puškinas – rytinė erekcija rusų poeto pavidale.

Vermejeris ir Pikaso – jos antrininkai.

Homeras – jos pranašystė.

Dantė – jos komedija.

Prustas – daugiatomis rytinės erekcijos atminimas.

Šubertas – muzikinis jos analogas.

Kantas – jos išsiveržimas.

Kafka – nutraukta poliucija.

Rytinė erekcija – švari, niekuo nesutepta vitališkumo būsena. Kiekvienam, ją patyrusiam, tai gyvenimo kokybės patikrinimas. Rytinė erekcija – Dievo pirštas.

Būtent ši interpretacija geriausiai įrodo jos egzistavimą. Aš iš paskutiniųjų konstatuoju: taip buvo.

Ji atsiranda be jokios priežasties. Ji neturi gyvenamosios vietos bei paso. Tai noras, nesąlygotas jokio kito noro, ji nenori nieko žinoti, tik save pačią. Jos neįmanoma aprašyti, ji priverčia mane svyruoti tarp dviejų nuosakų, liepiamosios ir nieko tikslaus nepasakančios.

Ji sudėlioja viską į savo vietas ir pateisina mano lūkesčius. Ji visada panaši į ką tik nori, tik ne į tai, į ką turėtų būti panaši pilietinės teisės požiūriu. Rytinė anarchisto erekcija – konservatyvi, konservatoriaus – anarchistinė. Rytinė avangardisto erekcija – anachroniška, vienuolio – lyg maršalo skeptras.

Tiesą sakant, rytinė erekcija – vienintelis dalykas, dėl kurio vyras tampa gamtos paslaptimi.

Utilitarus kai kurių moterų požiūris į rytinę erekciją, tapęs anekdotu, man atrodo, išreiškia moterų neadekvatumą ir bergždžią gyvenimo fetišizavimą.

Efektyvi priemonė numaldyti rytinę erekciją – ją visuotinai pripažinti ir taip subanalinti, kad greta jos neliktų jokio kito vaizdinio, su kuriuo palyginus, ji atrodytų skandalinga, geidžiama ir beprotiška.

Vyras prasideda rytine erekcija. Daugeliu atvejų jis ja ir baigiasi.

Iš rusų k. vertė Darius Pocevičius

by admin