“ Violeta Mivydienė,
baletmeisterė-pedagogė
Stebint „Aistrų šėlsmo“ choreografiją, susidarė dviprasmiškas įspūdis, o ją analizuojant kilo dar daugiau prieštaringų minčių. Šioje muzikinėje dramoje ar teatralizuotame koncerte (net reklamuojama dvejopai) sceninio judesio lyg ir pakanka – juk jis čia ne pagrindas, o tik savotiškas papildas (?). Elementaria kūno kalba žaismingai pateiktos kai kurios mizanscenos, masiniai choristų pasirodymai. O štai dainininkų-solistų arijose dominuoja statika (išskyrus berods natūralią E.Bavikino – Sporting Laifo – „plastiką“). Negausiai (lyginant su choru) teatro baleto trupei sukurti šokiai (choreografas – Alfredas Kondratavičius), akivaizdu, yra divertismentinio pobūdžio. Choreografija čia nekonkreti, lyg „išbarstyta“, o klasikinio šokio pas jungimas su afroamerikiečių pramoginio žanro elementais ryškiai išbalansuotas, dažnai disonuojantis, todėl atrodė primityvokai. Ypač stigo dermės su itin žinomų G.Gershwin’o kūrinių (pvz., „Summertime“) melodijomis, persunktomis lyrizmu. Nesugebėta šokiu perteikti ir tikrosios džiazo energijos bei dinamizmo, suteikti svingui ar bliuzui būdingų spalvinių kūno plastikos niuansų. Per daug grotesko, „tuščių“ frazių, pristigo originalesnių sprendimų. Klubų pakraipymų gausa ypač rizikuojama „perspausti“, drauge atvirai suvulgarinti. Betgi G.Gershwin’o muzika – gilesnė, paslaptingesnė ir, žinoma, itin šokėjiška. Žiūrint „Aistrų šėlsmą” vasario 13-ąją, šokėjų pasirodymuose trūko ir atlikimo technikos, o labiausiai – sinchrono keturių porų šokiuose: repeticijų stygius, skirtingas sinkopinės ritmikos pojūtis ar atsainus požiūris į neva per „lengvą“ leksiką? Taigi kokybiška ši choreografija ar ne visai profesionali, tinkanti teatro scenai ar pernelyg populistinė (?) – diskusijų vertas klausimas. Klasikinio jazz dance stiliaus, jo apraiškų (bliuzo, svingo) ar naujų, šiuolaikinių šio šokio versijų (džiaz-roko, soulo, fank-džiazo) panaudojimas, manyčiau, čia būtų tinkamesnis muzikos iliustracijos variantas. Šėlo vis dėlto aistros, ar ne? Suabejočiau tvirtai teigti – atsakymą kiekvienas tesuranda savyje.
