Vladimiras Buričius

Vladimiras Buričius
(Rusija, 1932–1994)

***
ko aš laukiu iš rytojaus dienos?

laikraščių

Tardymas

–  Kur jūs gavote savo kūnus?
–  Mes juos radome vandenyje

–  Ką jūs čia veikiate?
–  Mes dėliojame sėklų minas

–  Ką jūs slepiate burnoje?
–  Mes slepiame burnoje žodžius

–  Kada jūs ketinat išeiti?
–  Mūsų laukia požeminis laivynas

***
kam apkabinti
jei nevalia pasmaugti

kam bučiuoti
jei nevalia suvalgyti

kam imti
jei nevalia pasiimt
visam laikui
į ten
į rojaus sodus

***
Žemė
pati save gydo
žolėmis

prideda takažolę
prie negyjančių
kelio
žaizdų

Ilgesio teorema

Į alkūnės išlinkį
įrašytas galvos apvalumas

Nieko
nereikia
įrodinėti

***
argi galima ištarti gėlei kad ji negraži?


Armstrongas
Juodasis arkangelas
paskelbęs Arfos pabaigą

Prometėjas
prikaustytas prie trimito

Plakatas
Valgyti reikia drauge

Kaip erzina maisto kramtymas
kai esi alkanas

Alkano neapykanta

Kaip erzina maisto kramtymas
kai esi sotus

Sočiojo neapykanta

Valgyti reikia drauge

***
Pūsčioji savo vaiko plaukus
Skaitai upės garlaivių pavadinimus
Padedi bitei išsigaut iš uogienės

Kokia išdavyste tu įsigijai visa tai?

***
Balandžiai fasadų žiurkės
Žiurkės rūsių balandžiai

Aš ieškau idėjos už kurią mane nukryžiuotų

***
einu vandens
ir į mano kibiro dugną
galvomis tranko ramunės

Naktis
Aš guliu ant nugaros
ir žiūriu į lubas
ausimis pilnomis ašarų

***
Knygos neatstos tėvo su motina
Žmona ir sūnus neatstos knygų

Aš patekau
į klijais kvepiantį
akligatvį
***
Štai ir veidas prie skustuvo įprato
Bet laikas mirti

***
Nesigėdyk pažvelgti ten kur žiūri minia
Ten gali būti naujas automobilis bet gali būt ir žmogus

***
Pasensiu
vaikštinėsiu dusdamas
nuo astmos
atsilapojęs bet kokiu oru
slapta vildamasis
jog kas nors pastebės
mano medalį
už žmogaus orumo
gynybą

***
norėjau pasivažinėti triratuku –
netelpa kojos

norėjau nusišypsoti iš nuosavo automobilio –
nėra dantų

norėjau apsiverkti –
nėra akių

ištiesiau taksistui pinigą –
o ten obolas

***
Laikas
galvą paverčia sidabrine
akis alavinėmis
prikemša burną aukso

liepia nutilti

***
Štai ir gavai tai
ko norėjai

tapai šeimininku
savo paties
ir laiko

sėdai už stalo
kur sėdėdavo tėvas

Bet nėra suaugusiųjų pasaulio –
yra mirusiųjų pasaulis

***
pilkas paukštukas
su gelsva dėmele ant krūtinės

leisk man tave užmušti
kad tave apžiūrėčiau

Humanizmas
Autobusas važiuoja ne pas žmones
Autobusas važiuoja į stotį

***
viskas vystosi spirale
sutiko sraigė

įsigūždama
dar
giliau

Deadaptacija

Jau nebeįsimenu žvaigždžių pavadinimų
Man jų neprireiks

Jau nebeįsimenu šalių pavadinimų
Man jų neprireiks

Jau neįsimenu miestų pavadinimų
aikščių vardų


man
neprireiks

Mėginu įsiminti tavo veidą
duonos kepalo kainą
ir savojo buto numerį


Iš rusų k. vertė Gintaras Grajauskas

by admin