Vytautas Deksnys

Vytautas Deksnys

Miestas

Liejasi pienas aplinkui aušra

Ant koturnų mus stato sėdim

Aikštelėj brūžinam stiklą ir

Grojam pjaustom aštriąsias briaunas

Kylam pjūklais į viršų ten

Nejauku ten vienas kampas išlindęs

Namo kurio visos lentos jau pakeistos

Tyliai namo kuriame kiekvienąryt

Šeimininkas miesto šio vardų ir

Daiktų guldė eilėn negyvojon

Obuolius vyšnias tų metų sekė

Kreivaisiais takais didvyrių klaidųjį

Žingsnį. Rodo sargyba kardus

Neikit ten užkrėstos sienos gelsta

Jos laikui bėgant neteisybė

Apsėdo taip lygiai ir

Man veržia mieloji karoliais

Kaklą ir vaizdas blankus darosi

Debesiu plaukia rausta

Kūdikiais miestas naujos kiemsargių

Gretos trupinius šluoja ir

Dekoracijas keičia. Kai

Pabusim ryte susiderinsim

Aukštį bus jau viskas kitaip.

Šerno medžioklė pavyko kariai

Suplėšyti guli duoda jie

Miestams vardus rengia

Aukas ir žaidynes tik

Neteisybės spalva lieka

Blyškiai geltona mėlyna

Kartais balta kokią tik

Sugalvosi tai neteisybės

Dažai gausiai mieste jų išpilta.

Savaitėmis ant kelmo

Sėdžiu ant kelmo sėdžiu per dieną

Sėdžiu per naktį savaitę mano

Kelmas yra traukinys tikiu

Mėlynu traukiniu traukinyje sėdžiu

Per dieną sėdžiu per naktį savaitę

Mano kelmas yra laukas arklys

Ir artojas už lango senis jo prakaitas

Mano kelmas koturnai baldakimas

Scena balaganas kylu kaip burbulas

Virš miško krūmokšnių mėsos sėdžiu

Per dieną sėdžiu per naktį savaitę

Permetu kalbas atrenku gyvas

Negyvas išmėtau aplinkui mano kelmas

Yra stalas ir knygų lentynos sėdžiu

Per dieną sėdžiu per naktį savaitę

Ir pro tą langą matau mano kelmas

Šunų kaita kieme per dešimtį

Metų geležinkelių reforma nauji

Vėjai ledų pramonėje niekučiai

Tėkmė ilgas šleifas sėdžiu ant

Audeklo sėdžiu per dieną sėdžiu

Per naktį savaitę nulipu stiklas

Aplinkui ir priešinas medžiagos

Tiltų statybai pramušu tai ką matau

Ko nematau ko nenoriu nepramušu

Tyliu nėr ką sakyt. Ribos yra mano

Kelmas sėdžiu ribotas per dieną

Sėdžiu per naktį savaitę žiūri rytas

Akim didelėm o mano akis

Nepraslysta žiūriu bet ką bet ką

Ir matau bet ką teprižiūriu dūmai

Ir skersvėjai dūmuose sėdžiu

Per dieną sėdžiu per naktį savaitę

Sėdžiu skraidau sėdžiu važiuoju

Sėdžiu slenku ir sklaidau sėdžiu

Ir sudegu tyliai vėl atsistoju sėdžiu

Pabėgu sėdžiu pabėgt negaliu

Sėdžiu ir nušviečia prislegia išveda

Tyliai nušauna sėdžiu ant kelmo

Ištemptas sėdžiu per dieną sėdžiu

Per naktį savaitę sėdžiu sklaidau

Ką sklaidau matau tai ką žiūriu

Galvą nuimki tyliai priėjus.

Trys latviški eilėraščiai

1. Žmogelis

Žmogeli autobuse tavo žvilgsnis

nuslydo

Pro šalį pienas vėl prasipylė žvaigždės

Pakely nusėdo žmogeli su krepšiais ir

Megztiniais pamirštas primintas

Nuneštas palei tvenkinį žinią suradęs

Žmogeli prieš dangų ir pragarą

Lygus un līgo un līgo un līgo

Miegi su trim karžygiais nepabusdamas

Veidą nusukęs šalin priekaištaujantį

Balsą žmogeli trobelėj puodelis

Rieškučiose atviros durys į ugnį

Ledas viduj iš viršaus apačios

Susišildom iš naujo vėl pradedam

Kvapą atgavę lyg kamuoliai

Pripūsti viršun apačion šokinėjam

Lig ryto lyg lakštai metalo

Lankstomės tiesiamės tirpstam

Ir nykstam lyg siūlai vyniojamės

Driekiamės sunkiai kvėpuojam.

Iš ryto į miestą kelias tiesus geriausiais

Išgrįstas norais žmogeli nuo stalo

Ant stalo į rūsį per kelią kavą arbatą

Viens kito ragaujam žmogeli laiptinėj

Tuščioj nuėjęs praėjęs nusėdęs

Liko kažkur nuošaly tavo lynai

Mašinos už scenos ir šaknys ir žvėrys

Un brīnums un stikla un sudraba kalns.

2. Ryga

Lėkštės virtiniai nuo ryto pilnas

Skrandis žuvėdrų perdrėkę laivai

Gatvelėj tekšim ir plaukiam

Išmirė jau tie stalai tos sienos tie

Dūmai karoliai Ildzciemio lotofagai

Pilstosi laiką virtuvėje ratas vėl

Prasidėjo tu mano Ryga. Mano

Akys arti kiekvieną veido gatvelę

Po žingsnį išvaikščiosiu ir krautuvėlėn

Užeisiu ten prisiminti paduos

Kalbėti ir pagalvoti tu mano Ryga.

Ildzciemio lotofagai dangų riekelėm

Dalinasi kviečiasi taksą

į pietus aplinkui

Bombas išmėto saugoti galvą palikęs

Pagal uoslę pareisiu tu mano Ryga.

Žuvėdros tupia kloakon mėsos

Skyriuj triušiena šoka iki dangaus

Ramsčių plieninių ir beldžias muša

Būgną balsu kojomis trimituoja

Tas ir zaķis. Jau penkiolika metų

Žmogėdros bistro užkandžiauja visą

Rytą mes čia mūsų kojose svoris mūsų

Gerklės vanduo šafranas grindys

Plytelės bilda kažkokia dėžė jokio

Miesto nereikia tu mano Ryga.

Ildzciemio lotofagai savo pabaigė

Ratą važiuoja namo koks žvėris mūsų

Galvas čia atnešė tamsios ir miegančios

Jos niekas mums nebekliudo plaukiam

Pirmyn ir kaklus tiesiai

nulaikome švilpiam.

Gatvė bus išmatuota perkirstas tiesiai

Kanalas lengvas vėjas į barzdą

tu mano Ryga.

3. Nieko nauja

Kas rytą šuo ištikimiausias

Šviesa veidą nulaižo užverda

Vanduo gerklėse laikas sėstis

Bandyt prisiminti kur esam

Mana bīstamā nekart tuo

Oru yrėmės daugsyk tiesia

Linija traukėme ir tada kai

Sminga naktis truputį arfom

Gyvom padainuoja tik mes

To negirdim įėję į vėžes

Pavojingoji tada kai stulpas

Ratą šviesa apsibrėžia tada

Kai skaitau tavęs nežinau

Ant šilto asfalto kai užtrenktos

Durys kai miega gyventojai

Kai šildosi katinas nekreipia

Dėmesio purpteli paukščiai

Iš knygos ir nieko aplink

Mana bīstamā kai sako

Išmirė miestas nuvertė

Kopėčias atostogauja negali

Kalbėti ir tyli kai į

Ratą patenkame su balsu

Susipykstame pavojingoji

Kai nelengva ištrūkti nukirsti

Išsigąst mana bīstamā

Kai nelengva matyti kaip

Vartosi tepasi rėkia pavojingoji

Kai kartojam balsu klaidas

Tas pačias atmintinai jas

Mokinamės tarsi paukščiai

Dangaus garsiai čirškaujam

Skysčiu maitinamės

Kai per vidurį rato be

Atminties gomurį šaldomės

Mana bīstamā kai po žemėmis

Čiulbame žolę pjauname

Ir aštrūs mūs ašmenys

Ir tada kai visai be balsų

Tada kai stovime sienomis

Žirniais atsimušam pavojingoji

Tada kai išsenkam kantrybės

Netenkam apsigaubiam sėdim

Ir girdim negirdim tada

Kai šypsomės čia už kalnų

Ką tik kadaise tuoj pat

Išsigąstam tada kai ryte

Nebenorim nieko žinot

Pavojingoji kai nešam aukas

Ir derlių ir akmenis vandenis

Lauko ir šiaip panešiot pasilieka

Man liekanos tinko ir kvapo

Ir plauko nieko nauja

Nevyksta tik kvapas liežuvis

Vanduo ir ranka plikas kaklas

Ir stulpas ir šviesos lengva

Skaityti viskas ne kartą matyta

Aš vėl įklimpau mana bīstamā.

by admin