„XYZ“ sprogimas – anšlaginis
Rugsėjo 11-ąją perpildytame „Švyturio menų doke“ nugriaudėjo elektroninės operos fantazijos „XYZ“ premjera uostamiestyje.
Rita Bočiulytė
Rafinuotai išvaizdus
To spektakliu gal ir nepavadinsi, nes projektas sukomponuotas asambliažo principu, jungiant bohemiečių operos solistų atliekamas populiarių operų arijas ir duetus, kurie skambėjo neįprastai, perkurti ir akompanuojant „Silence“ – charizmatiškiems elektroninės muzikos atlikėjams.
Reginys šiek tiek teatralizuotas, scenografijos ir Dalios Ibelhauptaitės režisūros – minimaliai, bet daug efektingų Juozo Statkevičiaus kostiumų ir vaizdą dar labiau pagyvinančių, bet, deja, atliekamų kūrinių mintis retai papildančių videoprojekcijų.
Tai veikiau rafinuotai išvaizdus ir gana žaismingas koncertas, performansas, eksperimentinis menų sintezės darinys, sulaukęs įvairių atsiliepimų. Ne visus „papirko“ operos, videomeno ir elektronikos suokalbis. Kalbinti žiūrovai sutarė tik dėl vieno – dainininkų balsai puikūs, jiems sunku būtų ką prikišti.
Pažėrė kritikos
Dėl to, kad klasikiniai kūriniai kartais beveik neatpažįstamai buvo perdirbti į šiuolaikinės elektroninės muzikos remiksus, taip pat lyg ir niekas nesipiktino, bet kritikos aranžuotojams pažėrė net keli klaipėdiečiai muzikos žinovai.
Vienam atrodė, kad jungiant garsinius sluoksnius, pritrūko komponavimo švaros, tam tikro „įdirbio“. Kitam labiausiai užkliuvo dainuota muzika – aiškiai tonali, visuotinai žinoma. Trečias pastebėjo, kad „XYZ“ kūrėjai siekė akompanimentui suteikti naujumo, pasitelkdami „kreivas“ harmonijas (poliakordiką, polifunkcionalumą ir pan.). Anot kritikų, tokie deriniai reikalauja daug kruopštaus darbo, įgudimo, ypač kai reikalų turime su minoru ir ypač kai tas minoras naudojamas apatiniame faktūros sluoksnyje. Dar pastebėta, kad piktnaudžiaujama ir vargonų punktais – toli gražu ne visi jie gražiai derėjo prie dainuojamų arijų. Matyt, ir patys „Silence“ vaikinai ne viskuo buvo patenkinti, tikėdamiesi daug ką užmaskuoti garsiais elektroniniais efektais. Pasigesta subtilesnio elgesio su medžiaga, skaidresnių faktūrų, išraiškingesnio piano.
Įtikino forma
Tačiau žiūrovai labai šiltai priėmė šį renginį. Publika buvo dėkinga jauniems solistams už jų ištikimybę pakylėtam menui, už sudėtingas, bet plačiai žinomas arijas. Ne vienas pastebėjome, kad ypač puikiai pavyko Papagenos ir Papageno duetas iš „Užburtosios fleitos“. Minimalistine repetityvine technika kartojami koloratūriniai pasažai, atliekami Joanos Gedmintaitės ir Rafailo Karpio, gražiai susiliejo su elektronika, šiuolaikiniais šokių ritmais. Sėkmingų sprendimų buvo ir daugiau.
Daugelis kaip pavykusią, įtikinančią įvertino „XYZ“ formą, teigdami, kad tai ir lėmė šio projekto sėkmę. Anot vieno klausytojo, tokį populiarių operos fragmentų rinkinį galima pavadinti ir popuri, ir siuita, ir vėriniu, ir kratiniu (nuo angliško žodžio medley – mišinys, kratinys, mišri draugija). Vykusios minimalios muzikinių numerių jungtys: vos scenoje šalia atsiduria du – Jis ir Ji, – tuoj seka bandymas apkabinti, pabučiuoti, nežymiai (o ir labai žymiai) prisiglausti. Lengva erotikos dozė pasirodymui tikrai nepakenkė – o ką, visi jauni, gražūs, talentingi! Nedainuojantys personažai scenoje padėjo kurti bendrą šio besiužetinio reginio atmosferą, kažką panašaus į kafešantaną. Įdomu buvo žiūrėti ir klausytis.
