Knygų mugė: dalyvavo ir buvo pastebėti
Rita Bočiulytė
Lietuvos parodų centre „Litexpo” vasario 12–15 dienomis surengta jau 10-oji Vilniaus knygų mugė. Drauge su ja vyko ir 4-oji Baltijos knygų mugė, kuri po dvejų metų pertraukos vėl grįžo į Vilnių. Klaipėdos leidyklos taip pat dalyvavo renginyje, nors šiemet jų į sostinę susiruošė mažiau nei ankstesniais metais. Tačiau uostamiestyje išleistos knygos mugėje neliko nepastebėtos.
Klaipėdiečiai – negausiai
Jau bene dešimtmetį į Vilniaus knygų mugę kasmet susiruošia mokslinę literatūrą leidžianti Klaipėdos universiteto leidykla. Kaip pasakojo jos direktorė Lolita Zemlienė, mokslo ir studijų knygų salėje turėti savo stendą klaipėdiečiams ir patogiau, ir pigiau. Šiemet Vilniaus knygų mugėje Klaipėdos universiteto leidykla pristatė daugiau nei 100 pavadinimų leidinius – monografijas, žurnalus, knygas studentams. Maždaug tiek jų ši leidykla išleidžia kasmet.
10-ojoje Vilniaus knygų mugėje dalyvavo ir leidybos grupė „Druka”, savo stende su pasididžiavimu išdėliojusi įspūdingus kultūros populiarinimo leidinius – meno albumus, grožinę literatūrą, kalendorius. Tarp jų puikavosi fotoalbumas „Džiazas. Klaipėda. Mes”, fotoeseistinė knyga „Berlynalijos”, Vyganto Vareikio „99 Klaipėdos miesto istorijos“ ir kiti.
„Eglės“ leidykla irgi nepraleido progos pasirodyti sostinėje, knygų leidėjų kompanijoje. Dėl nemenkų išlaidų jos atsisakė uostamiesčio leidykla „Libra Memelensis“. O Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė pastaraisiais metais mažiau išleido knygų, daugiau dėmesio skyrė kitiems spaudiniams.
„Tiražas – trys milijonai!“
Per savo pirmąjį dešimtmetį Lietuvos sostinėje kasmet vykstanti knygų mugė tapo didžiausia Baltijos šalyse, gerai žinoma tarp Europos knygų mugių. Švęsdama savo pirmąjį jubiliejų, mugė šiemet sulaukė 240 dalyvių net iš 12 pasaulio šalių.
Lankytojai turėjo galimybę susipažinti su Vokietijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos, Japonijos, Baltarusijos literatūra. Mugės metu vyko 200 kultūrinių renginių, iš jų 37 – tarptautiniai, buvo eksponuojama 12 meno parodų, skaitytojų laukė nekasdieniai pasimatymai su žinomais ir mylimais ar naujai atrastais lietuvių bei užsienio autoriais. Mugėje šiemet svečiavosi 32 užsienio ir 90 lietuvių rašytojų.
Šių metų mugė sulaukė ypatingų svečių – rusų kilmės prancūzų rašytojo Andrei’jaus Makine’o, islandų autoriaus Sjono, argentiniečio Alfredo Abarca’os, šiuo metu užsienyje įsikūrusios vertėjos ir monografijų autorės Aušros Marijos Sluckaitės, ukrainiečių rašytojo Andrejaus Kurkovo, menininkės Paulinos Eglės Pukytės ir, žinoma, viso būrio lietuvių prozininkų ir poetų.
10-oji Vilniaus knygų mugė vyko su šūkiu – „Tiražas – trys milijonai!“. Renginyje buvo akcentuojamas Lietuvos vardo tūkstantmetis ir projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“. Minint Lietuvai svarbią datą, šių metų mugės kultūrinėje programoje svarbi vieta buvo skirta istorinei tematikai, ypatingai diskusijoms apie bendrą Lietuvos ir kaimyninių valstybių – Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos – praeitį. Būtent ši tema buvo gvildenama penkiuose antrus metus mugėje veikusio „Diskusijų klubo“ renginiuose. Visos trys šalys pristatė savo literatūrą nacionaliniuose stenduose ir aktyviai dalyvavo bendroje mugės kultūrinėje programoje.
Mažuosius skaitytojus mugė vėl pakvietė į specialiai įrengtą Vaikų salę, kurioje buvo įsikūrę knygų vaikams iliustracijų parodos, vaikų literatūros knygynėlis, žaidimų ir galvosūkių kampeliai ir kūrybinė studija „Tu gali sukurti knygą“, kasmet mugėje organizuojama dailininkės Sigutės Chlebinskaitės. Net 56 mugės renginiai buvo skirti vaikams.
Mažiausiai matomiems
Tradiciškai knygų mugėje pagerbti knygų dailininkai, leidėjai ir spaustuvininkai. Išrinktos gražiausios 2008-ųjų knygos, pačią pirmąją mugės dieną premijos ir diplomai įteikti jų dailininkams ir apipavidalintojams.
Šįmet knygos meno konkursui „Vilnius 2008“ 39 leidyklos pateikė 139 knygas. Konkurso vertinimo komisijos pirmininko pavaduotojo Arūno Gelūno teigimu, svarbiausi kriterijai jas vertinant buvę estetiniai, nors dėmesys kreiptas ir į leidinio popierių, spausdinimo kokybę, įrišimą ir kitus dalykus. Visos pateiktos knygos buvo suskirstytos į kategorijas: grožinės literatūros ir eseistikos, mokslo leidinių, knygų vaikams ir kitas, tačiau turizmo kategorija pretendentų nesulaukė.
Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, teikdamas apdovanojimus ir spausdamas rankas dailininkams bei knygų iliustratoriams, džiaugėsi, kad gali kreiptis į tuos, kurie mažiausiai matomi, tyliausiai dirbantys.
„Berlynalijos” – tarp gražiausių
Vienas iš aštuonių Lietuvos knygos meno konkurso „Vilnius–2008“ diplomų teko klaipėdiečiui dizaineriui Gyčiui Skudžinskui už Rolando Rastausko ir Remigijaus Treigio knygos „Berlynalijos“ (leidykla ir spaustuvė UAB Leidybos grupė „Druka“ ) apipavidalinimą. Knyga įvertinta grožinės literatūros ir eseistikos grupėje.
Tradicinį gražiausių knygų konkursą ir parodą Vilniaus knygų mugėje kasmet rengia Kultūros ministerija, Lietuvos dailininkų sąjunga ir Vilniaus dailės akademija.
Šįmet kartu su Vilniaus knygų muge vykusioje Baltijos knygų mugėje įteiktos ir Baltijos knygų meno premijos bei diplomai, kuriuos įsteigė Lietuvos leidėjų asociacija. Apdavanotos lietuvių, latvių ir estų gražiausios metų knygos. Tarp trijų lietuviškų leidinių – ir vėl „Berlynalijos”, jų dizaineriui G.Skudžinskui įteiktas dar vienas diplomas už jų apipavidalinimą. Kaip sakė vertinimo komisijos narys Romas Orantas, dėl „Berlynalijų” komisijai nekilo jokių abejonių: „Iškart padėjome į laureatams skirtą krūvą”.
Smagu, nes fotoeseistinės „Berlynalijos” šiemet nuskynė ir gražiausios 2008-ųjų Klaipėdos knygos laurus. Trečiąsyk vykusiame gražiausios ir populiariausios metų knygos konkurse, kurį rengia Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, šioji knyga savo išvaizda nurungė 18 kitų pretendenčių. Vertinimo komisijos pirmininkas vilnietis profesorius Albertas Gurskas apie „Berlynalijas“ tuomet sakė: „Čia tekstas ir fotografijos nekonkuruoja tarpusavyje. Ideali pusiausvyra. Ir pakanka žaismės. Nėra vienodumo, nuobodumo, labai įdomūs spalviniai akcentai – šrifto, popieriaus. Verti ir matai, kad viskas apgalvota, imponuoja vientisas stilius. Tai vienas didžiausių knygos privalumų. Retas Lietuvoje leidinys pasižymi tokia aukšta kultūra.“
„Berlynalijų“ leidėja „Druka“ šiemet triumfavo Klaipėdos knygos konkurse. Jai atiteko ir populiariausios knygos laurai už 2008-ųjų pabaigoje išleistas V.Vareikio „99 Klaipėdos miesto istorijas”. Ir jų dizaineris – G.Skudžinskas.
