LITERATŪRA ŠIANDIEN
www.durys.daily.lt
Sudarytojas Gintaras Grajauskas
grajauskas@gmail.com
Prašymą išversti „Taravos Anikę“ gavau iš internetinės „Baltijos regiono bibliotekos“ (http://balticsealibrary.com) tvarkytojų Erikos Drungytės ir Klauso-Jürgeno Liedtkės. Kadangi dar studijuodamas Berlyne gyvenau Dacho gatvėje ir apsilankydavau kavinėje „Dachkammer“, o ir apskritai – kadangi senokai domiuosi Prūsų Lietuva, nedvejodamas sutikau. Pradėjęs gilintis, nustebau, kad visas Simono Dacho eilėraštis į lietuvių iki šiol nebuvo verstas. Atrodo, kad ir senieji mažlietuviai populiariąją dainą dainuodavo originalo kalba. Versdamas bandžiau likti pakankamai arti originalo. Į meilės lyriką mes linkę žiūrėti pro romantinius akinius. Tačiau šiuo požiūriu Dacho poezija neabejotinai barokinė – įvaizdžiai ir metaforos imami iš pačių įvairiausių sferų, nuo buities iki astronomijos (mylimoji lyginama su alga, avele, saule, apie kurią sukasi „aš“ planeta ir t.t.). Taip pat stengiausi išlaikyti originalų eilučių ritmą, kad tekstą būtų galima dainuoti.
Vertėjas
Simonas Dachas (1605–1659)
Taravos Anikė
Taravos Anikė, ji man miela,
ji gyvastis mano, turtas, alga!
Taravos Anikės širdis į mane
Skausmo ir meilės palinko pilna.
Taravos Anikė, skarbas brangus,
Kūnas ir kraujas, ir sielos dangus.
Audros te siautėja – mūsų valia
Amžių nuskirtąjį būti šalia.
Priespauda, ligos, skausmai ir vargai
Taps mūsų meilės tvirtaisiais mazgais.
Palmė kaip stiebias aukščiau,
vis aukščiau,
Juo kruša kerta ir lyja pikčiau,
Meilė taip augs ir stiprės mumyse,
Kryžiaus keliuos, per bėdas ir kančias.
O jeigu perskirti mudu bandys,
Tremti tave, kur žiema ir naktis,
Seksiu aš paskui per ledo marias,
Priešo kariuomenes, rūsčias girias.
Taravos Anike, saule skaisti,
Sukas aplinkui mana gyvastis.
Ką pasakau, padarai tuojau pat.
Lygiai greita kas užginta suprast.
Meilė nebus amžinybės verta,
Jei atskira liks širdis ar burna,
Jeigu kivirčai ir barniai dažni,
Santarvė tartum katės su šunim.
Mes taip nenorim, Anike, daryt,
Mano avike, balande, vištyt.
Mūsų troškimai visur eis kartu:
Aš tau jupelę, kepurę man tu!
Šitai, Anike, saldžiausia darna,
Kūnu kai tampam ir siela viena.
Šitoks gyvenimas – rojaus versmė,
Pykčiai jį tempia baision pragarmėn.
Iš vokiečių kalbos vertė
Laurynas Katkus
