Vienuolio išpažintis, arba Dvasingumo praktika pradedantiesiems

"Vienuolio išpažintis" Egle.sabaliauskaite

„Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! (…) Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja!“ – sako Koheletas. Ši rūko „metafora“ tiesiog uždusina publiką, įžengusią į teatro salę: teatriniai dūmai kutena galugerklį, pritemdo žvilgsnį ieškant savo krėslo, dūmų draiskaluose paskandinta scena kuria „dvasingą“ atmosferą ir paslaptį. Tai pirmoji žiūrovų „dvasinio virsmo“ […]

Skaityti daugiau


„Prima Donna“: apnuoginti sielą, arba Kas lieka nusivalius grimą?

Monoopera „Prima donna“. Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka

Monospektaklių žanras, nors prisimenant, kad jame pagrindinis krūvis dažniausiai tenka vienam atlikėjui ir todėl tampa bemaž neįmanomu iššūkiu jo profesionalumui, Lietuvoje tarsi ir populiarėja. Juose paliečiamų temų ratas, savaime suprantama, gana įvairus – nuo buitinių, komiškų iki socialiai aktualių ar kviečiančių įsigilinti, atrasti savo tapatumą temų. Vilniuje jau keleri metai paeiliui organizuojamas „MANO / MONO“ […]

Skaityti daugiau


Jucius: teatras – žmogiškumo ir empatijos advokatas

Edukuojantis repertuaras; sugrįžimas prie humanistinių pagrindų; fabula ir žodis; meilė tam, ką darai; virsmus įgalinantis degimas; erdvė klaidai. Tokiais raktiniais žodžiais atsiveria naujojo Klaipėdos dramos teatro vadovo Anupro Juciaus pasaulėžiūra. „Teatras yra nuolatinio lavinimo reikalaujantis raumuo, o drauge labai gyvas, spalvingai funkcionuojantis organizmas, kurį reikia vertinti tiek atsižvelgiant į vietos visuomenę, pasaulinį kontekstą, tiek mąstant, […]

Skaityti daugiau


„Airswimming“: kaip neišeiti iš proto ten, iš kur išeiti negalima

Lapkričio pabaigoje ir gruodį į tris premjerinius rodymus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Mokomojo teatro salėje pakvietęs jaunosios kartos uostamiesčio režisieriaus Pauliaus Oficerovo debiutas levituoja – kažkur tarp teatro ir kino, tarp realybės ir vaizduotės, tarp beprotybės ir beprotybės kabutėse. Spektaklis „Airswimming“ liudija izoliaciją – fizinę, socialinę, kultūrinę, – bet kartu ten, kur, […]

Skaityti daugiau


„Pasaulių susidūrimai“: du moterų paveikslai vyrų akimis

"Pasaulių susidūrimai"

Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmai Pilies teatre lapkričio 19 ir 30 d. įvyko išskirtinė spektaklio „Pasaulių susidūrimai“ premjera – psichologinis groteskas pagal Thea Dorn pjesę „Marlenė“. Spektaklį režisavo Alvydas Vizgirda, scenografiją kūrė Simona Martinkutė, kostiumus – Aina Zinčiukaitė, muziką – kompozitorius Edvinas Vasiljevas, choreografiją – Mantas Svirskys. Scenoje įsimintinus moterų personažus įkūnijo du talentingi aktoriai […]

Skaityti daugiau


Klaipėdietiškoji „Panama“ išties labai graži

„Panama labai graži“

Šokio spektaklis vaikams „Panama labai graži“, kurio premjera Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko lapkričio pabaigoje, suteikė daug gražių prisiminimų ir pozityvių įspūdžių. Vaidinimui pasirinkta gerai Lietuvoje žinomo vokiečių rašytojo ir dailininko Janoscho (Horsto Eckerto) kūryba (libreto autorė – Sondra Simana) šįkart buvo atskleista judesių kalba (choreografė – Daria Verovka). Nors spektaklyje, palyginti su originaliu variantu, […]

Skaityti daugiau


Aktorė N. Narijauskaitė: senąjį teatrą prisimename iki šiol

Išminčiai' su Regina Šaltenyte

Teatro aktorė Nijolė Narijauskaitė-Gražienė gimė 1933 m. birželio 22-ąją Kaune. 1956 m. pas kurso vadovą Andrejų Poliakovą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigusi mokslus, ji tapo pirmosios aktorių laidos absolvente. Iškart po studijų aktorė šešerius metus dirbo Marijampolės, tuomečio Kapsuko, dramos teatre, o jį uždarius 1963-iaisiais persikėlė į Klaipėdos dramos teatrą, […]

Skaityti daugiau


„Be ryšio“: reabilituoti stebuklą

Teofanijos, Dievo siunčiami ženklai gudriai maskuojasi: tai slepiasi po dūmų šydu, tai apsimeta siurrealistiniais siužetais, tai dangstosi kasdienybės kaukėmis. Lapkričio 6-ąją Klaipėdos kultūros fabrike pristatytas ir Vakarų Lietuvoje gastroles iškart pradėjęs su Klaipėdos jaunimo teatro vėliava režisieriaus Dominyko Matulionio sukurtas monospektaklis „Be ryšio“ grąžina stebuklui teisę egzistuoti ir būti pamatytam. Sykiu į rankas įduoda piliulę. […]

Skaityti daugiau


Draugystė yra… katinas

Ko tik nepripaišome mūsų laikams – infantilėjimą, paviršutiniškumą, skubrumą, tingumą,  „vertybių krizę“… Atrodytų, kad sėkmingai tik žemyn ritamės, bet norisi tikėti, kad ne – juk tebėra atjauta, ramybė, gailestingumas, viltis; yra ir pagarba, ir meilė (nebūtinai kiekvieną aplankanti), ir draugystė, apie kurią senovės graikų filosofas Aristotelis rašė: „Tai – reikalingiausias gyvenime dalykas. Niekas nenorėtų gyventi […]

Skaityti daugiau


Sklaidant liaudies teatro režisieriaus A. Milinio dienoraštį

Rašydama apie Klaipėdos „Aušros“ teatrą, turbūt turėčiau pradėti nuo esminių teatro bruožų, gal net nuo graikų ar dar ankstesnių teatro meno apraiškų. Apsiribosiu primindama, kad teatras visomis kalbomis reiškia vietą, skirtą parodymui, ir kad toji vieta, kur žaidžiama tikrovės atspindžiais, kur stengiamasi išryškinti vidinio ir išorinio pasaulio sankirtas, yra scena. Puikiai žinome graikų amfiteatro magiškąją […]

Skaityti daugiau