Sakyti negalima nutylėti

Pjesėje „Menas“

Prancūzų dramaturgės Yasminos Reza pjesėje „Menas“ (pranc. „Art“), kuri 2023 m. įtraukta į Klaipėdos jaunimo teatro repertuarą, diskutuojama „tikro meno“ ir „ne meno“ tema. Spektaklį, vadinamą festivalio „Jauno teatro dienos“ atradimu, režisavo Klaipėdos jaunimo teatro aktorius ir LMTA dėstytojas Paulius Pinigis. Gitana GUGEVIČIŪTĖ     Diskutuojant apie meną „Dėl skonio nesiginčijama“? Ginčijamasi, dar ir kaip! […]

Skaityti daugiau


Sezono pabaigai – ABBA hitai su „Mamma mia!”

Pirma miuziklo ,,Mamma Mia! premjera. Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka

Miuziklo „Mamma mia!” premjera, nuskambėjusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje gegužės pradžioje, greičiausiai taps vienu iš sėkmingiausių šių metų teatro projektu, svarbiausiu kultūrinio gyvenimo įvykiu. Danguolė VILIDAITĖ   Pastatymo sėkmės priežastį didžia dalimi galime sieti su legendinės švedų grupės ABBA hitais, pačia disko muzika, jos džiaugsmingumu trykštančia energija bei ryškiomis spalvomis ir blizgesiu. Nors šis […]

Skaityti daugiau


Aktorės I. Pakštytės pasaulis: auginanti muzika, išlaisvinantis rašymas, žydėjimo paradoksai ir utopijų saulėlydžiai

Žemaitėjė

„Patogiai jaučiuosi, žinodama, kad netolimoje perspektyvoje manęs laukia bent vienas darbas. Vis dėlto, atėjus laikui jį įgyvendinti, noriu būti paspirginta – susidurti su iššūkiu“, – savo, kaip scenos žmogaus, komforto ir rizikų trajektoriją nubrėžė Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Ieva Pakštytė. O aš suprantu: 2015-aisiais vaidybos studijas baigę profesoriaus Valentino Masalskio vaikai ne tik užaugo, subrendo, […]

Skaityti daugiau


Smurto apologetika, arba Neprailgstanti „Ilga naktis“

"Ilga naktis" Egle.sabaliauskaite.foto

„Taško teatras“, 2017 m.  Klaipėdoje įkurtas aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio ir kompozitorės Nijolės Sinkevičiūtės, per beveik dešimtmetį sudėliojo spalvingą repertuarą, kviečiantį įvairaus amžiaus žiūrovus – ir vaikus, ir jaunimą, ir brandžius asmenis. Talpus ir įsimintinas teatro pavadinimas atspindi kūrybinę jo filosofiją: taškas – tai esminis pradžios ir pabaigos simbolis, proceso pradžia ir nedeklaratyvus pozicijos […]

Skaityti daugiau


A. Mozarto „Don Žuanas: Estijos nacionalinis teatras „Vanemuine“ Klaipėdoje

Don Žuanas

Plėtojantis vis glaudesniam Klaipėdos ir Estijos muzikinių teatrų bendradarbiavimui, į pavasarinių koncertų ir spektaklių maratoną įsiterpė ir jį papuošė pirmą kartą Klaipėdos mieste apsilankęs Tartu nacionalinis teatras „Vanemuine“, prieš metus pelnęs garbingą nacionalinio teatro statusą. Balandžio 16 d. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre svečiai parodė nemirtingą, jau daugiau kaip 200 metų nuo pasaulio scenų nenueinančią W. […]

Skaityti daugiau


„Nojaus arka“: mums reikia pakalbėti apie teatrą

Spektaklis Nojaus arka

Nuteiskite: režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Nojaus arka“ manęs nešokiravo, nesupykdė, neįžeidė ir nesuvimdė. Priešingai nei po kovo 20 ir 21 d. Klaipėdos dramos teatre pristatytos premjeros vožtelėjęs feisbukinis pamazgų pylimo performansas. Bravo. Buvo stipru. Stipru taip, kad tam tikri biblinį pasakojimą apie tvaną dekonstravę pastatymo epizodai – dalies žmonių įvardyti vulgariais, nepagarbiais – beprilygo vandenėliui. […]

Skaityti daugiau


Istorija, papasakota po istorijos

Buciuojant pelenus 1 Kristijono Lucinsko foto

Klaipėda – vis iš naujo besikuriantis (atsikuriantis) miestas talpina savyje daugybę „nematomų miestų“, esančių tik archeologiniuose radiniuose, istoriniuose liudijimuose, prisiminimuose, sociologinėse studijose, kasdienėse patirtyse. Randuotas, istorinių kataklizmų smarkiai laužytas miesto kūnas, atkasamais pamatais, ne tokiais jau senais pastatais (XVIII–XIX a.) mena „kitą pasaulį“, stumia spėlioti, o kaip būtų dabar, jei anuomet būtų buvę kitaip. Miesto […]

Skaityti daugiau


Vienuolio išpažintis, arba Dvasingumo praktika pradedantiesiems

"Vienuolio išpažintis" Egle.sabaliauskaite

„Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! (…) Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja!“ – sako Koheletas. Ši rūko „metafora“ tiesiog uždusina publiką, įžengusią į teatro salę: teatriniai dūmai kutena galugerklį, pritemdo žvilgsnį ieškant savo krėslo, dūmų draiskaluose paskandinta scena kuria „dvasingą“ atmosferą ir paslaptį. Tai pirmoji žiūrovų „dvasinio virsmo“ […]

Skaityti daugiau


„Prima Donna“: apnuoginti sielą, arba Kas lieka nusivalius grimą?

Monoopera „Prima donna“. Eglės Sabaliauskaitės nuotrauka

Monospektaklių žanras, nors prisimenant, kad jame pagrindinis krūvis dažniausiai tenka vienam atlikėjui ir todėl tampa bemaž neįmanomu iššūkiu jo profesionalumui, Lietuvoje tarsi ir populiarėja. Juose paliečiamų temų ratas, savaime suprantama, gana įvairus – nuo buitinių, komiškų iki socialiai aktualių ar kviečiančių įsigilinti, atrasti savo tapatumą temų. Vilniuje jau keleri metai paeiliui organizuojamas „MANO / MONO“ […]

Skaityti daugiau


Jucius: teatras – žmogiškumo ir empatijos advokatas

Edukuojantis repertuaras; sugrįžimas prie humanistinių pagrindų; fabula ir žodis; meilė tam, ką darai; virsmus įgalinantis degimas; erdvė klaidai. Tokiais raktiniais žodžiais atsiveria naujojo Klaipėdos dramos teatro vadovo Anupro Juciaus pasaulėžiūra. „Teatras yra nuolatinio lavinimo reikalaujantis raumuo, o drauge labai gyvas, spalvingai funkcionuojantis organizmas, kurį reikia vertinti tiek atsižvelgiant į vietos visuomenę, pasaulinį kontekstą, tiek mąstant, […]

Skaityti daugiau