Išnyks vaikų pasaulis paliestas tamsos,
Ilgai šviesa nedegusi ištirps,
Žingsnius matys žilų žmonių akis
Ir tu iš naujo rytus suskaičiuosi.
O seno seno ežero dugne, nuskendusi svajone prisikels
Ir bėgs ji per pasaulį ieškodama liūdnų vaikų
Tavęs neras, ir tu jos neieškosi
Ir ne todėl, kad rytui pasibaigus vakaras ateis
Gyvenimo mažyčio laukdamas užsnūsi
Ir pro vėjuotą langą dainos klausysies sklidusios iš tolių
kažkadais
Mirties žingsnius išgirdęs atsidusi, -pagaliau…
Ateisiu, prisiglausiu ir abu ištarsim, -pagaliau…
jaune
