SAKAUJA RAUDA
Mes keliavom linksmi.
Bėgo dienos, skardeno varpeliais.
Meldė Dievo, likimo, žmonių:
Esam, buvom ir liksim kartu.
Tik deja,
Nupluzdėjo sparneliais
Svajonėlės, kur rūtom žaliavo,
Vainikėkiais žiedynų gilių.
Taip, mylėjau tave
Bei linkėjau širdim tiktai gero.
Tu žinojei, jautei,
Nes skaitei iš akių nuleistų.
Šiandien liko, matai,
Nužydėjusios pievos ir klevas,
Silpnas aidas dienų
Prarastų.
Sukuždėjus sudiev,
Kopų takas, mieloji,
Smiltynėj paklydo.
Nesugrįš mus aušra,
Kaip šešėlis šalta,
Vargana…
Jei nuklystumėt kur,
Tarp dienų ir naktų,
Prisiminkim alėją, pušelę.
Jos kamienu grubiu
Nebyliuoju skausmu
Sakauja
Neužgyjanti sielos
Rauda.
O, keliavom linksmi…
Janis Šermuonėlis
jurgiskis
