PARODØ ATSPINDÞIAI
Alsuoja Himalajø dvasia
Kristina JOKUBAVIÈIENË
Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichø tapybos paroda Klaipëdoje nepaprastas ávykis, truksiantis visà vasarà. Paroda atveþta ið Rygos, Latvijos valstybinio dailës muziejaus, kuriame saugoma dar prieð Antràjá pasauliná karà paties N. Rericho suformuota kolekcija. Tai didþiausias tëvo ir sûnaus Rerichø tapybos rinkinys Baltijos ðalyse.
Rerichø fenomenas
Rerichø kûryba ið muziejaus Rygoje iðveþama labai retai. Ádomi vilnieèiø reakcija kodël paroda vyks tik Klaipëdoje? Manau, klaipëdieèiams tai atrodo visiðkai natûralu, juk vasaros metu mes sulaukiame daug sveèiø. Jei vasara bus vësi ir lietinga, turësime kuo sveèius uþimti ir patys pasiþiûrëti, kodël gi nenuëjus á Rerichø parodà Paveikslø galerijoje?..
Ávairiai bandoma paaiðkinti Nikolajaus Rericho kûrybos fenomenà. Kokie paaiðkinimai bebûtø, akivaizdu viena Rerichø kûryba visada sulaukia ypatingo publikos dëmesio (net reprodukcijø parodos, o tai visiðkai neátikëtina, kalbant apie tapybà).
Inspiravo Rytai
Nuo kûrybinës veiklos pradþios N. Rerichas rûpinosi senojo Rusijos kultûros paveldo apsauga, suprato jo vertæ. Nuo vaikystës jis jautë ir ypatingà potrauká Rytams, kuris vëliau peraugo á tvirtà ásitikinimà, kad Rytuose reikia ieðkoti slavø protëvynës ir rusø kultûros iðtakø. Apie dvideðimtuosius praëjusio amþiaus metus Rerichas pradëjo ruoðtis kelionei á Indijà. Londone jis bendravo su Rabindranatu Tagore, gilinosi á teosofiná màstymà. Pagaliau 1923-iaisiais Rerichø ðeima atvyko á Indijà. Ði kelionë inspiravo keletà garsiø jo tapybos serijø: Himalajai, Ðventyklos ir tvirtovës, Rytø mokytojai.
Gyveno kalnuose
Po ekspedicijos Rerichø ðeima apsigyveno Kulu slënyje prie Himalajø. Parodoje eksponuojami Nikolajaus Rericho ir jo jauniausiojo sûnaus Sviatoslavo kûriniai kaip tik ið ðio Himalajø laikotarpio. Indijoje Rerichas praleido paskutiniuosius dvideðimt savo gyvenimo metø, ten sulaukë ypatingo pripaþinimo. Tuo metu jo sukurti paveikslai pasiþymi jëga, groþiu ir poveikiu.
Svarbiausia Rericho kûrybos tema, gyvenant Kulu slënyje yra kalnai, vieta, kur atsiskleidþia natûros dvasia, o þmogaus mintys tampa ðvarios ir grynos. Kalnø atmosferà N.Rerichas sugebëjo perteikti kaip niekas kitas. Iðretëjæs virðukalniø oras, ypatinga skaidruma atrodo persikelia á jo paveikslus.
Stebina spalvos
Sudëtinga tapymo technika, paremta Europos viduramþiø ir Rytø tapybinës patirties studijavumu, atskleidþia netikëtas temperos tapybos ypatybes. N.Rericho paveiksluose tapybiniai sluoksniai labai ploni, spalvø mirgesys skverbiasi ið apatiniø sluoksniø ir sukuria ypatingà tonø ðvytëjimà arba gilumà. Tapybinis pavirðius paprastai lygus, taèiau ðviesiausiose vietose daþnai atsiranda faktûriðki potëpiai. Netikëtø spalviniø deriniø dràsa, lengvumas, su kuriuo dailininkas perkelia natûros vaizdus ant drobës, tikrai stebina.
Taèiau labiausiai N. Rericho tapyboje patraukia gyvai juntamas menininko harmoningo pasaulëvaizdþio atspindys, suteikiantis jo kûriniams aiðkumo, pastovumo, idealios bûsenos pojûtá. Iki rugsëjo pradþios turime puikià progà tuo ásitikinti, gyvai pamatyti Rerichø tapybà, pajusti ir pasigërëti didinga Himalajø dvasia.
