Eduardas Kaniava: „Temperamento neiðmoksi“

Eduardas Kaniava: „Temperamento neiðmoksi“

Rita Boèiulytë

Lietuvos operos grandas prof. Eduardas KANIAVA po antrojo premjerinio „Paryþiaus katedros“ spektaklio, kuriame Kvazimodo vaidmená atliko jo studentas Deividas Norvilas, „Klaipëdos“ dienraðèiui sakë, kad jaudinosi ne maþiau kaip pats eidamas á scenà.

„Dabar, po spektaklio pasakiau Deividui ir savo pastabas“, – ðypsojosi profesorius. Jis prisipaþino, kad ne su daþnu studentu taip puikiai bendrauja. „Ðis þmogus apdovanotas visapusiðkai. Kitàkart uþmirðtu, kad jis mano studentas. Mes bendraujam kaip kolegos. Ir padainuojam kartu. Amþiaus skirtumas mene ne taip ir svarbu. Man didelis moralinis dþiaugsmas turëti toká bièiulá ir mokiná“, – tvirtino E.Kaniava.

Profesorius neslëpë, kad tenka bûti ir grieþtam: „Kartais að já pakritikuoju, jam tai nelabai patinka. Deivido balso amplitudë nepaprastai plati. Jis dainuoja teatre, þinomas kaip popdainininkas. Popmuzika ir klasikinis dainavimas – visai skirtingi dalykai. Kai kartais jis bûna daugiau padainavæs pramoginiuose koncertuose, reikia vël „suðriubuoti“, kad galëtø padainuoti ir operoje. Turiu pripaþinti, kad jis tikrai sugeba ir susidoroja“.

Þinomas operos dainininkas dar nepamirðo tø laikø, kai pats dainavo estradinæ muzikà. „Þinoma, tas mûsø „popsavimas“ buvo visai kitoks. Að, Virgilijus Noreika dainavome lengvo þanro daineles. Mano pedagogas Petras Oleka buvo nelabai tuo patenkintas…“ – prisiminë E.Kaniava.

Jo teigimu, D.Norvilo ávairiaplaniðkumas – akivaizdus. „Esu matæs já „Èardaðo karalienëje“, „Figaro vedybose“, „Ugnies medþioklëje su varovais“ ir kitur. Ðiuo metu jis yra Lietuvos muzikos akademijos ketvirtakursis, bet jau matyti ir jo patyrimas, kad scena jam nëra nauja aplinka. Man patinka tas jo vidinis uþtaisas, kuris nëra iðmokstamas dalykas. Mes galime iðmokyti „paimti“ natas, galime pareguliuoti vidiná kvëpavimà. Tai pataisomi ir þinomi dalykai. O temperamento neiðmoksi. Deividas já tiesiog turi. Kitàkart dainininko, artisto temperamentas bûna pavirðinis, parodomasis, o Deividas turi vidiná uþtaisà. Ir tai iðties jaudina. Be to, jis giliai jauèia muzikà, moka siekti kulminacijos, teisingai dozuoja balsà, kad nepritrûktø „parako“, – tikino profesorius.

Apie „Paryþiaus katedros“ premjerà Klaipëdoje E.Kaniava atsiliepë teigiamai. Bet já ið pradþiø ðokiravo operos ágarsinimas, radijo mikrofonai. Jo nuomone, ðiai operai jokio papildomo ágarsinimo nereikia. „Todël, kad visi dainuoja pakankamai gerai, – tvirtino muzikas. – Nebent foniniam garsui radijo mikrofonai galëjo praversti. Bet kad tos technikos poveikio nejaustume.“

Daugelá Klaipëdos muzikinio teatro solistø LMA Dainavimo katedros vedëjas E.Kaniava labai gerai paþásta: „Ir Artûrà Kozlovská, ir Ðarûnà Juðkevièiø, ir Dalià Kuþmarskytæ… Mano studentas buvo Mindaugas Gylys, LMA magistrantûroje dabar studijuoja Esmeraldà antrajame spektaklyje dainavusi Jekaterina Tretjakova. Man atrodo, kad jie, turëdami puikius balsus, labiau veiktø auditorijà áprastomis operai priemonëmis. Suprantama – èia rokopera, bet…“

E.Kaniava stebëjosi, kad Z.Liepinio „Paryþiaus katedra“ nestatoma kitose ðalyse. Anot jo, opera to verta, jos muzika tikrai gera. „Nesistebiu, kad Latvijoje ji turëjo milþiniðkà pasisekimà. Ji jaudina, veikia þmogø“, – teigë E.Kaniava, kuriam patiko ir klaipëdietiðkojo operos pastatymo sceninis sprendimas. Anot jo, reþisierius nenukrypo nuo savo traktuotës, buvo nuoseklus.

O þiûrëdamas P.Maskanjo „Kaimo garbæ“, E.Kaniava pasigedo vientisumo. Jo nuomone, turëjo bûti arba koncertinis atlikimas, arba iðbaigtas pastatymas. Teatralizuotas koncertinis variantas – tarsi bandymas rasti „aukso vidurá“. E.Kaniava ásitikinæs, kad jo nereikëjo ieðkoti. „Þemai lenkiuosi ir orkestrui, ir chorui. Kuþmarskytë, Gylys, Janutas buvo puikûs. Bet èia tas atvejis, kai man geriau nematyt, tik klausyt. Tuomet gaunu þymiai didesnæ satisfakcijà“, – atviravo E.Kaniava.

Gráþæs po „Paryþiaus katedros“ premjeros namo, profesorius sakë bûtinai vël pavartysiàs V.Hugo romanà. Nori prisiminti, kaip raðytojas traktavo savo knygos herojus. „Man labai patiko, kad operos reþisierius Kvazimodo nesuluoðino, nesubjaurojo. Man ðis sprendimas þymiai priimtinesnis, nei jau susiformavæs stereotipinis“, – sakë E.Kaniava.

Jis negailëjo komplimentø Klaipëdos muzikiniam teatrui. „Að esu gimæs Klaipëdoje. To niekuomet nepamirðtu. Tiesa, ilgai gyvenau Vilniuje, buvau ðiek tiek nutolæs. Bet dabar man nepaprastai gerà áspûdá daro uostamiesèio Muzikinis teatras, jo ávairiaplaniðkumas. Akivaizdu, kad teatras yra ant labai gerø „bëgiø“, – tvirtino profesorius, nuo ðio rudens daþnai bûsiantis Klaipëdoje. Klaipëdos universiteto Dainavimo katedroje jis turës savo klasæ ir naujø studentø.

||||||||


Warning: Undefined variable $meta_text in /home/durys/domains/durys.diena.lt/public_html/wp-content/themes/flatsome/content-single.php on line 59