Pianisto reèitalis intrigavo kitokiu Ðopenu

Pianisto reèitalis intrigavo kitokiu Ðopenu

Danguolë Vilidaitë

Ruduo, ko gero, romantiðkiausias metø laikas: ilgi ir paslaptingi vakarai, uþ lango ûþauja vëjas, lietaus ir lapø ðuorai, aká traukia rausvais ir gelsvais potëpiais nuspalvinta gamta. Kaip ir Ðopeno muzikoje, èia dera subtilus piano ir verþlusis forte, lietaus stakato ir triukðmingi pasaþai – atskleidþiama ávairiø þmogaus iðgyvenimø paletë. Ði lapkrièio nostalgija turbût ir atvedë á Klaipëdos koncertø salëje vykusá pirmàjá ciklo „Romantiniai lapkrièio vakarai“ koncertà. Kylanèios Lietuvos pianizmo þvaigþdës Kasparo Uinsko reèitalis „Romantinis fortepijonas“ buvo skirtas þymiam lenkø kompozitoriui Frederikui Ðopenui.

Pianistas K.Uinskas Klaipëdoje skambino savo mëgstamiausio kompozitoriaus F.Ðopeno muzikà, intriguodamas prieðtaringai vertinama savo interpretacija. Darijos Vasiliauskienës nuotrauka

Koncerte skambëjo etiudas cis-moll op.25, skerco h-moll op.20, noktiurnas Des-dur op.27, valsai a-moll op.34 ir As-dur op.64, baladë f-moll op.52, tris mazurkos ið op.59 (a-moll, As-dur, fis-moll) ir sonata h-moll op.58.

K.Uinskas – dvideðimt devyneriø metø, bet jau turtingos kûrybinës biografijos menininkas: koncertavo ávairiuose uþsienio kraðtuose, grojimo meno mokësi garsioje Dþiuliardo aukðtoje muzikos mokykloje (Niujorkas, JAV), F.Ðopeno muzikos akademijoje (Lenkija), 1997 metais laimëjo Grand Prix tarptautiniame Verbier muzikos festivalyje (Ðveicarija). Ðalia dideliø sëkmiø – ir svarbûs pralaimëjimai: neakivaizdþiai vainikuotas M.K.Èiurlionio konkurso laureatu nepateko á treèiàjá jo turà, nepasisekë ðiø metø F.Ðopeno konkurse.

Keista, bet prieðtaringiausiai vertinama mëgstamiausio ðio pianisto kompozitoriaus F.Ðopeno kûriniø interpretacija ir buvo didþiausia ðio koncerto intriga.

Eidami klausytis þinomø autoriø, mes daþniausiai jau þinome, ko norime. Nors nusistovëjæ kanonai suprasti ne tik padeda, bet ir trukdo, juos gerbiame kaip kultûros tradicijà, atskaitos taðkà. Mano ásivaizduojamà Ðopeno kûrybos atlikimo idealà labiausiai atspindi citata, ið Londono „Daily News“ recenzijos, skirtos minëto kompozitoriaus koncertui: „Nepaprastas jautrumas, natûralus garso ðvelnumas ir atlikëjo nugludinti kaip perlai pasaþai yra tik jam vienam bûdingi atlikimo bruoþai. Jo muzikai charakteringa minties laisvë, ekspresijos ávairovë ir kaþkokia romantiðka melancholija…“

Gal todël „Romantinio fortepijono“ vakare priimtiniausia, labiausiai atitinkanti idealà atrodë Sonatos h-moll interpretacija. Meniðkumo poþiûriu ðis kûrinys yra vienas ið didþiausiø kompozitoriaus pasiekimø (nors ðviesesnë ir ne tokia dramatiðka nei b-moll su „Gedulingu marðu“), technikos poþiûriu – labai sudëtingas, sakoma, kad kompozitorius èia pranoko pats save. Ði sonata – rimtas iðbandymas bet kuriam atlikëjui.

Nors kitiems koncerto kûriniams daþnai trûko vieningumo (suskildavo á atskirus ir spalvingus fragmentëlius) ir spontaniðkumo, klausytis K.Uinsko vis tiek buvo ádomu.

K.Uinsko grojimas man panaðus á dràsø naujø muzikiniø erdviø ieðkojimà, þavintá subtiliais garso spalvø atradimais, ilgø melodiniø linijø polifonija, netikëtu muzikinio veiksmo pristabdymu, – kai kalba nebe garsai, o pati muzika, jos siela. Tai nëra svetima Ðopeno kûrybai. Þinoma, kad pats kompozitorius vëlyvuoju kûrybos laikotarpiu savo kûrinius atlikdavo kiek kitaip nei anksèiau ir buvo vertinamas ávairiai: daug dëmesio skyrë fortepijono (ne maþiau nei H.Berliozas orkestro) skambëjimo spalvingumui atskleisti, impresionistiðkai iðryðkindavo kai kuriuos harmonijos sàskambius, mëgo kontempliuoti pasyvø garsø judëjimà.

Neáprasta, bet vis dëlto priimtina Klaipëdos publikai atrodë K.Uinsko interpretacija: koncerto pabaigà lydëjo audringi plojimai, didþioji klausytojø dalis atlikëjo talentà pagerbë atsistodami.

||||||||