Loreta Jonavièienë: Mes turime kà saugoti
 |
| S.Ðimkaus konservatorijos direktorë Loreta Jonavièienë didþiuojasi ðia mokykla, kurioje pati mokësi. Nerijaus JANKAUSKO nuotrauka |
Rita Boèiulytë
Nuo liepos 1-osios keièiasi Klaipëdos Stasio Ðimkaus konservatorijos statusas ir pavaldumas.
Steigëjas Ðvietimo ir mokslo ministerija jà kartu su E.Balsio menø gimnazija perduos Klaipëdos apskrities administracijos pavaldumui. Ið aukðtesniosios muzikos mokyklos ji taps gimnazija, jei per artimiausius trejus metus akredituosis gimnazijos statusui.
Iki ðiol kartu su brandos atestatu S.Ðimkaus konservatorijos absolventai gaudavo ir aukðtesniojo mokslo baigimo diplomà dirigento, pûtiko, muzikos mokytojo. Nuo ðiø metø tokio diplomo baigusieji S.Ðimkaus konservatorijà nebegaus. Taèiau brandos atestate bus áraðyti ir muzikiniai dalykai. Vëlgi ðiemet á konservatorijà priimami turintys muzikiniø gabumø moksleiviai, baigæ 8, 9, 10 klasiø.
Pagal profesijà kanklininkë, neseniai 10-metá ðventusio lietuviðkos muzikos ansamblio Kupolë vadovë, muzikos pedagogë ir naujoji S.Ðimkaus konservatorijos direktorë Loreta JONAVIÈIENË sako, kad nëra reikalo dramatizuoti dël tokio ðvietimo reformos þingsnio. S.Ðimkaus konservatorija turi gilias tradicijas, kurios niekur nedings, nes yra su atsidavimu puoselëjamos.
– Konservatorija mes vadinsimës ir toliau. Galima sakyti, pas mus niekas ið esmës nesikeis. Pasikeis tik steigëjas, – tvirtino direktorë. – Mûsø ástaigà perduoda apskrièiai, nes dauguma pas mus besimokanèiøjø suvaþiavæ ið Klaipëdos apskrities. Dabar mes esame keturmetë gimnazinio tipo mokykla, teikianti profesinës linkmës muzikinio ugdymo programas. Profesinë linkmë reiðkia, kad tai yra ne muzikos mokykla, ne ðiaip papildomas ugdymas, o moksleiviai orientuojami profesine kryptimi, kad galëtø tapti muzikantais.
Pati didþiausia naujiena, kad mes dabar duodame humanitariná atestatà. Toká pat, koká duoda M.K.Èiurlionio meno mokykla Vilniuje.
Anksèiau visi galvodavo, kad pas mus, S.Ðimkaus konservatorijoje, buvusioje aukðtesniojoje mokykloje, buvo ruoðiami tik muzikantai, ir tëvai daþnai bijodavo savo vaikus mums atiduoti, nebûdami tikri, kad jie norës toliau studijuoti muzikà. Dabar humanitarinis atestatas suteikia galimybæ mûsø moksleiviams stoti á aukðtàsias mokyklas ir rinktis nebûtinai muzikos specialybes. Pernai du mûsø moksleiviai pradëjo studijuoti inþinerijà Gedimino technikos universitete, viena mergaitë, pas mus pasimokiusi ketverius metus, studijuoja stomatologijà, kita socialinæ geografijà, treèia filologijà.
Mûsø moksleiviai 11-12 klasëse apsisprendþia, ar jie nori bûti muzikantais. Jeigu matome, kad moksleivis gabus, jis galës ið to duonà valgyti, pritariame, kad jis rinktøsi pagilintà muzikiniø dalykø programà. O tie, kurie nori tik savo malonumui muzikuoti mûsø kolektyvuose, ir jau nori ásigyti ne su muzika susijusias specialybes, jie pasirenka humanitarinio profilio dalykus, iðsilaiko egzaminus ir puikiausiai ástoja mokytis visai kitø specialybiø. Svarbiausia, kad tie, kurie ir netaps muzikantais, bus daug intelektualesni specialistai. Ásivaizduokite stomatologæ, kuri buvo chorvedë…
Pas mus jaunimas iðmoksta groti fortepijonu, styginiais instrumentais, puèiamaisiais, gitara, liaudies instrumentais, akordeonu, taip pat mokosi chorinio dirigavimo, dainavimo. Renkasi kà nori spektras labai platus. Priimame ir be specialaus muzikinio pasiruoðimo. Svarbu, kad þmogus turëtø klausà, balsà, gabumø muzikai ir noro mokytis.
– Beje, stojamieji egzaminai jau rytoj ir poryt. Ar daug turëjote moksleiviø, kurie atëjo visai þali, o vëliau tapo þinomais muzikos atlikëjais?
– Nemaþai per tiek metø susidarytø… Juk Deividas Norvilas – dabar þinomas dainininkas Deivis pas mus ástojo be jokio muzikinio pasiruoðimo ir sëkmingai studijavo net dvi specialybes vokalà ir choriná dirigavimà. Ir bavarai Vilius Tarasovas, Deividas Zvonkus yra baigæ S.Ðimkaus konservatorijà.
Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas prof. Juozas Domarkas, Nacionalinës premijos laureatë Sigutë Stonytë, dainininkai Edmundas Kuèinskas, Stepas Januðka, saksofonininkas Petras Vyðniauskas irgi buvæ mûsø absolventai.
Galime pasigirti, kad nemaþai mûsø moksleiviø toliau mokosi Austrijoje, Ðvedijoje, Italijoje. Ten juos atleidþia nuo teoriniø muzikiniø dalykø toks aukðtas pas mus paruoðimo lygis.
Baigæ mûsø konservatorijà jaunuoliai jau gali groti orkestre, dainuoti muzikinio teatro chore ir kitaip reikðtis muzikos srityje.
Savo moksleivius mes iðmokome daugelio naudingø dalykø. Ne tik muzikos, bet ir pragmatizmo, planuoti laikà, komunikuoti. Nes kai tu groji, turi jausti ðirdimi, màstyti protu, koordinuoti judesius. Be to, jie nebijo iðeiti á scenà. Pas mus kiekvienas iðëjimas á scenà yra didelë ðventë.
– Kiek jaunø þmoniø mokosi S.Ðimkaus konservatorijoje?
– Ðiuo metu turime 156 moksleivius. Liepà iðleisime dvi 12-tas klases, daugiau nei 40 absolventø. Mes jais labai didþiuojamës. Þinote, daþnai girdime ið savo buvusiø mokiniø: Nebûèiau toks bankininkas, jei nebûèiau mokæsis muzikos, Uþsiimu vieðaisiais ryðiais, tenka bûti Niujorke, bendrauti su uþsienieèiais, ir visur jauèiuosi visa galva aukðèiau, nes iðmanau apie muzikà, tuoj pat randame pokalbiui temø.
– Vis dëlto toks þingsnis nuo aukðtesniosios muzikos mokyklos iki gimnazijos ar tai nëra laiptelis þemyn?
– Tikrai nemanyèiau, kad þemyn. Mes toliau gerai dirbame savo darbà. Prisitaikëme prie reformø ir stengiamës iðsaugoti gerà mûsø konservatorijos vardà, gerà muzikinës ugdymo sistemos branduolá. Ne be reikalo tarybiniais laikais muzikantai, mokslininkai ir sportininkai turëjo bûti patys geriausi. Á tai buvo daug investuota, yra atrastas, iðkristalizuotas pats optimaliausias branduolys, kad tai bûtø daroma geriausiai pasaulyje. Japonai nori tokios muzikinio ugdymo sistemos kaip mûsø, bet jie negali jos ádiegti, nes neturi þmoniø, kurie turëtø tokià praktikà, kokià turime mes.
Turime patirties ið tø, kas mokslus baigë pas mus, niekas nesigaili. Turime tokiø pedagogø, pas kuriuos savo vaikus siunèia mokytis þinomi ðalies muzikantai.
– Ar jûsø moksleiviai turi privilegijø?
– Mûsø statuso pasikeitimas, þinoma, valstybei brangiau kainuos. Bet mûsø auklëtiniams bendrabutis ir maitinimas tris kartus per dienà – nuo ðiol nemokamas. Papildomas muzikinis ugdymas taip pat.
– Þvalgantis po senutæ S.Ðimkaus konservatorijà, perðasi mintis, kad jums verkiant reikia remonto.
– Kapitalinio nebuvo turbût nuo Stasio Ðimkaus laikø. Kai að tapau ðios konservatorijos direktore, nuo lapkrièio mënesio sutelkiau visas naujos mûsø komandos jëgas ir reikalai pajudëjo. Paruoðëme investiciná projektà, kad gautume lëðø renovacijai. Prireiks maþdaug 4,5 milijono litø. Jeigu mus átrauks á ðiø metø perspektyviná planà, tai remonto darbai gali prasidëti jau kitàmet.
– Jûsø antra profesija yra dirigavimas? Ar dar tenka diriguoti ne tik konservatorijai?
– Tenka. Iki dabar dirigavau S.Ðimkaus konservatorijos liaudies instrumentø orkestrui, dësèiau dirigavimà ir 10 metø vadovauju nuostabiam Kupolës kolektyvui. Buvau jo iniciatorë, ákûrëja. Vienà dienà nutarëme, kad mes, buvæ ðimkiukai, galime kartu kà nors graþaus padaryti. Pas mus muzikuoja þinomi Klaipëdos dainininkai Ðarûnas Juðkevièius, Valerija Balsytë, Giedrë Zeicaitë ir kiti aðtuoni nariai, visi buvæ S.Ðimkaus konservatorijos auklëtiniai. Mus uþsienieèiai tiesiog graibsto. Rugpjûtá vaþiuosime koncertuoti á Norvegijà, rugsëjá á Vokietijà, pernai Ðvedijoje gastroliavome kelias savaites. Kur benuvaþiuotume, mus kvieèia dar ir dar.
– Kas Jus atvedë á direktorës këdæ?
– Galbût ðiek tiek turëjo átakos Liûto þenklas, kaþkaip pavyksta visàlaik lyderiauti. Mano tëvas buvo tolimojo plaukiojimo kapitonas, o paskui vadovavo vienai ið laivyno ámoniø. O dabar atsitiko taip, kad ir dukra tapo vadove (juokiasi). Tikrai nesu karjeristë. Èia mano mokykla. Að pati èia mokiausi. Baigus jà, mane èia vël atvedë likimas. Autoritetà pelniau savo darbu. Þinote, ne taip lengva ðioje mokykloje já uþsitarnauti. Dabar jauèiu be galo didelæ atsakomybæ. Nenorëèiau nieko prasnausti, kad per mane nukentëtø mokytojai ir mokiniai. Viliuosi, kad taip nebus, nes turiu labai gerà komandà, visi nusiteikæ geranoriðkai ir labai nori, kad Ð.Ðimkaus konservatorija taptø prestiþine Klaipëdos kraðto muzikos mokykla.
Mes labai saugome savo tradicijas. Mes turime kà saugoti. Juk S.Ðimkaus konservatorija ákurta 1923 metais. Kiek Lietuvoje yra mokyklø, kurios daugiau nei 80 metø veiktø tame paèiame pastate, kuriame buvo ákurtos?!. Mûsø tradicijos tiek giliai áaugæ… Juolab kad didþioji dalis kolektyvo irgi yra buvæ ðios mokyklos auklëtiniai. S.Ðimkaus vardo mokyklai suteikimo diena, mokyklos ákûrimo diena ir kitos mûsø mokyklos ðventës èia ðvenèiamos neformaliai, bet niekuomet nepamirðtamos.
Pas mus yra menë In Salvo – kur kaþkas paslëpta. Ten yra visas mûsø archyvas, visa mokyklos istorija, su kuria pirmiausia supaþindinami nauji mûsø mokiniai. Mes savo mokiniams jau penkerius metus teikiame vienos pirmøjø S.Ðimkaus mokiniø, vëliau þymios operos dainininkës Juozës Augaitytës (1906-1996) vardo premijà, dël kurios varþosi geriausi mûsø konservatorijos dainininkai. Ádomus dalykas ðiemet mûsø mokyklà ásidukterino buvusi irgi mûsø mokyklos mokinë Birutë Ciplijauskaitë – pasaulyje garsi filologë, 24 knygø autorë, gyvenanti JAV. Ji mums atsiuntë 100 JAV doleriø. Sutarëme, kad juos panaudosime fortepijono skyriaus moksleiviø skatinimui. Nes pati premijos steigëja anuomet èia mokësi fortepijono specialybës.
Mûsø auklëtiniai daþnai sugráþta pas mus, aplanko. Ðiais susvetimëjimo laikais mums tai labai svarbu ir brangintina. Gal tas ryðys nenutrûksta todël, kad mûsø ugdymo procese yra labai daug individualaus darbo, mokiniai su pedagogais labai daug bendrauja. Mûsø moksleiviai uþimti visà dienà. Jie neturi kada ðlaistytis gatvëmis. Mes neturime jokiø problemø dël narkotikø.
– Kad taip bûtø visada! Dëkui uþ pokalbá.
||||||||