Penktoji „Vargonų vasara” baigėsi Klaipėdoje
 |
| A.J.Lukoševičiaus diriguojamas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto kamerinis orkestras garbingai užbaigė 6-ąjį „Vargonų vasaros” festivalį. Vytauto LIAUDANSKIO nuotraukos Klaipėdietės solistės E.Paradies vargonavimas pasižymėjo virtuoziškumu. |
Daiva Kšanienė
Penktasis tarptautinis “Vargonų vasaros” festivalis, pajūryje (Klaipėdoje ir Nidoje) vykęs birželio 25 – liepos 7 dienomis, baigėsi įdomiu ir puikiu koncertu Klaipėdos universiteto Koncertų salėje – įvairiapusišką programą atliko mūsų uostamiesčio atlikėjai.
Vainikavo festivalį
Festivalio organizatorių, pirmiausia vargonininko, renginio įkvėpėjo ir rengėjo Balio Vaitkaus, gestas – garbingą baigiamąjį (13-ąjį) koncertą „atiduoti” klaipėdiečiams – liudija didelę pagarbą miestui, kuriame vyksta iškilus renginys, jo žmonėms bei atlikėjams. Juk festivalyje dalyvavo garsūs vargonų virtuozai iš Latvijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Rusijos, Lietuvos ir kt.
Baigiamasis koncertas tarsi apibendrino pagrindines festivalio idėjas bei siekius, t.y. programos pasižymėjo retai Lietuvoje (juolab Klaipėdoje) skambančių kūrinių gausa bei vargonų muzikos klasikos šedevrais. Be to, festivalį praturtino kitų instrumentų atlikėjų virtuozų bei orkestro dalyvavimas.
Aidėjo pakiliai
Šios tendencijos buvo ypač akivaizdžios baigiamajame koncerte. Jį Klaipėdos universiteto Menų fakulteto kamerinis orkestras (dirigentas A.J.Lukoševičius) pradėjo baroko epochos vargonų muzikos genijaus J.S.Bacho įspūdingu choralu, kurį kameriniam orkestrui aranžavo žymus vokiečių kompozitorius M.Regeris. Nuostabusis choralas salės skliautais aidėjo pakiliai ir įspūdingai, „duodamas toną” koncerto rimčiai bei emocionaliai nuteikdamas klausytojus.
Natūraliai į programą įsipynė populiarioji V.A.Mocarto „Mažoji nakties muzika” (1787) kameriniam orkestrui (festivalio dėmesys ir duoklė genijaus 250-osioms gimimo metinėms).
Žvali, energinga pirmoji dalis (Allegro) skambėjo šventiškai; atlikėjai pasiekė reikiamo kontrasto tarp fanfarinės įžangos motyvo, grakščios pagrindinės temos bei gracingos šalutinės. Antrosios dalies (Romansas. Antante) nuolat pasikartojanti lyrinė, švelni tema gražiai derėjo su antruoju trumpu aktyvios ritminės pulsacijos motyvu. Trečioji dalis (Menuetas. Allegretto) praskriejo grakščiai, tarsi džiugus, nuotaikingas jausmų šuoras. Kupina nevaržomo džiugesio ir humoro ketvirtąja dalimi (Rondo. Allegro) orkestras pakiliai ir sklandžiai užbaigė kūrinį.
Skambėjo pirmąsyk
V.A.Mocartas neaprėpiamas ir mįslingas kompozitorius. Jo kūryba gali būti ir yra įvairiai bei skirtingai suvokiama ir atliekama. Šį kartą orkestras ir dirigentas nemirtingąjį kūrinį interpretavo stilingai, autentiškai jausdami mocartišką muzikos dvasią. Vis dėlto kai kuriose vietose orkestras skambėjo kiek grubokai, pernelyg energingai bei „audringai”.
XX a. ispanų kompozitoriaus J.Turinos kompozicija „Toreodoro malda”, pirmą kartą skambėjusi Klaipėdoje, sukėlė didžiulį publikos susidomėjimą.
Ispaniškų šokių ir dainų motyvais pagrįstame kūrinyje įstabiai derėjo ugningi ritmai, uždegančios intonacijos ir susikaupimo momentai. Dirigentas, puikiai pajutęs savitą J.Turinos veikalo nuotaiką bei stilistiką, dirigavo temperamentingai, tiksliai. Orkestras „pakluso” taikliems ir tiksliems A.J.Lukoševičiaus mostams.
Su stiliaus pojūčiu
Koncertą, o kartu visą „Vargonų vasaros 2006” festivalį užbaigė ypatingai įspūdingas XIX a. pabaigos vokiečių kompozitoriaus romantiko J.G.Rheinbergerio Koncertas vargonams ir orkestrui g-moll, op. 177. Jį atliko klaipėdietė vargonininkė, docentė E.Paradies ir pučiamųjų instrumentų grupe papildytas kamerinis orkestras. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdoje dažnai skambėję J.G.Rheinbergerio kūriniai dabar pamažu grįžta į mūsų koncertų sales. To jie verti.
Atliktasis vargonų Koncertas pasižymėjo romantiniu polėkiu, turtinga orkestruote, įdomiu ir savitu vargonų bei orkestro partijų derinimu. Koncertų salės erdvę užpildė didinga, jaudinanti, pakili muzika.
Dirigento A.J.Lukoševičiaus „vedamas” orkestras ir solistė-vargonininkė grojo įkvėptai (nežiūrint didelio karščio salėje): romantinis polėkis sklido iš pirmosios dalies (Grave), jausminga lyrika – iš antrosios (Antante), iškilminga didybė – iš trečiosios (Con moto).
E.Paradies, pastaruoju metu daug koncertuojančios Lietuvoje ir užsienyje, dėstančios meistriškumo kursuose Greifsvalde (Vokietija) ir kitur, vargonavimas pasižymėjo virtuoziškumu, puikia manualine bei pedaline technika taip pat šio, dar mažai žinomo kompozitoriaus muzikos stiliaus pojūčiu.
Lauksime šeštojo
Pasibaigęs penktasis „Vargonų vasaros-2006” festivalis suteikė klausytojams daug malonių sąlyčio su didinga vargonų muzika akimirkų.
Klaipėdai, turinčiai tokius puikius koncertinius vargonus, panašūs festivaliai labai reikalingi. Todėl tikime, kad kitais metais įvyks šeštasis „Vargonų vasaros” festivalis. Organizuoti juos labai sunku. Norisi palinkėti festivalio organizatoriui, jo sielai, vargonininkui B.Vaitkui ištvermės, sėkmės ir jėgų likti ištikimam savo idėjai.
