Diptike videoinstaliacija sujungė operą ir baletą
Danutė Petrauskaitė
Viena sėkmingiausių šių metų „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ premjerų – M.Ravelio operos „Ispaniškoji valanda“ ir E. de Falla’os baleto „Meilė burtininkė“ pastatymas Klaipėdos muzikiniame teatre.
Elitiniai kūriniai
Todėl gaila, kad susirinko ne itin daug klausytojų, ypač profesionalų.
Jau tai, kad klaipėdiečiai susidomėjo šiais retai skambančiais kūriniais ir atliko juos originalo kalba, yra pagirtinas faktas. Be to, tie kūriniai yra sudėtingi interpretaciniu požiūriu, ypač „Ispaniškoji valanda“.
Buvo pasirinktas koncertinis operos atlikimas, kuris režisierių Ovidijaus Petkevičiaus ir Ramūno Kaubrio pastangomis neatrodė statiškas. Visi penki solistai (Svetlana Konstantinova, Andrejus Kalinovas, Vitalijus Muravjovas, Artūras Kozlovskis, Kęstutis Nevulis) turėjo galimybės vaidinti, vienas su kitu bendrauti. O tai yra labai svarbu, nes M.Ravelis traktavo savo operą kaip „muzikinį pokalbį“, kur nėra tradicinių išbaigtų ariozinių konstrukcijų, o vyrauja deklamacinis principas.
Stengėsi visi
Didžiulis krūvis teko S. Konstantinovai, ir ji puikiai pasirodė pagrindiniame Koncepcijonės vaidmenyje.
Maloniai savo tembru ir balso artikuliacija nustebino K.Nevulis. Jo vokalas skambėjo lengvai ir sodriai, o prancūzų kalba tariami žodžiai – itin aiškiai.
Stengėsi visi solistai. Gal kiek drąsos pritrūko V.Muravjovui, bet jis dar tik žengia pirmuosius žingsnius operos scenoje, tad nebūtų logiška iš jo reikalauti tiek, kiek iš patirtį turinčių dainininkų.
Nelengvas uždavinys teko ir orkestrui. Komplikuota operos harmonija, ritmas, vaizdingai atkuriantis žaisli
į laikrodžių pasaulį ir efektingą XVIII amžiaus bufonadą, reikalauja tikslumo ir lengvumo.
Tai pavyko pasiekti dirigentui Ilmarui H.Lapiniui, kuris sėkmingai scenai parengė ir „Meilę burtininkę“.
Pristigo aiškumo
Pastarajame balete pagrindiniai vaidmenys teko teatro solistei Daliai Kužmarskytei ir kviestiniam šokėjui Petrui Lisauskui.
D.Kužmarskytės balso visada malonu klausytis, o Candelos vaidmenyje buvo galimybė pamatyti ją ir kaip puikią aktorę.
Įdomus sprendimas tiek operoje, tiek balete panaudoti specifinį apšvietimą, šešėlius ir videoinstaliaciją. Tačiau, man regis, pastaroji priemonė ne visur buvo įtikinama ir žiūrovų suprasta.
Jiems trukdė ir kūrinių atlikimas ne lietuvių kalba. Būtų idealu turėti į lietuvių kalbą išverstą libretą ir pateikti jį programėlėje, kuo pasirūpina kiti teatrai.
Nepaisant to, diptikas buvo klausytojų sutiktas entuziastingai ir atvėrė naują puslapį Klaipėdos muzikinio teatro veiklos istorijoje.
