Naujose knygose – senosios Palangos istorija
Lietuvos dailės muziejus šiemet išleido dvi naujas Palangos kurorto kultūros istoriją atskleidžiančias knygas: albumus „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai. Architekto Franco Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ ir „Senoji Palanga. Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija“.
Publikuojama pirmąsyk
Knygoje „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai…” pirmą kartą publikuojami garsaus vokiečių karališkojo architekto F.H.Schwechteno (1841–1924) sukurti grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių Palangos rūmų projektai – 74 brėžiniai ir piešiniai. Projektai buvo sukurti trimis etapais 1895–1916 m. Pagal juos 1896–1897 m. Palangos kurorte ant Baltijos jūros kranto buvo pastatyta naujoji grafų rezidencija ir sukurtas parkas, kurį suprojektavo ir įrengė garsus prancūzų architektas Edouardas André (1840–1911). Paties architekto datuoti rūmų brėžiniai ir interjerų puošybos piešiniai (visi jie autoriaus signuoti ir datuoti) išsaugoti Berlyne, Prūsijos valstybės kultūros paveldo slaptajame archyve, 2006 m. šio archyvo specialistai juos surado.
Knygoje pirmą kartą skelbiami ir Palangos šildomųjų vonių komplekso projektai (du variantai). Palangos grafas F.Tiškevičius ir Plungės kunigaikštis Mykolas Oginskis buvo sudarę finansinę sąjungą, kad sukurtų europinio lygio šildomųjų vonių kompleksą, bet šis projektas nebuvo įgyvendintas.
Atskleidžia rūmų genezę
Albume publikuojami išlikę F.H.Schwechteno Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai – kaip ypatingos svarbos istorijos šaltinis, kuris supažindina su pirmaprade rūmų koncepcija ir atskleidžia vienos gražiausių Lietuvos rezidencijų genezę. Šie Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai leidžia suprasti pirminę užsakovo – grafo F.Tiškevičiaus – rūmų ansamblio sampratą.
Knyga reprezentuoja ir vieną garsiausių iš XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios vokiečių architektų F.H.Schwechteną. Grafų Tiškevičių Palangos rūmų projektas buvo sukurtas, kai karališkasis architektas jau buvo pasiekęs visuotinį savo kūrybos pripažinimą: 52 metų talentingasis kūrėjas jau buvo suprojektavęs ne tik kelias krikščionių šventoves, pramoninius statinius, bet ir garsius reprezentacinius pastatus: Berlyno Prūsijos karo akademiją, Filharmoniją ir kitus.
Knygą sudarė ir įvadą parašė menotyrininkas Romualdas Budrys – Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto garbės pilietis, 1963 m. grafų Tiškevičių Palangos rūmuose sukūręs ir per kelis dešimtmečius išpuoselėjęs vieną vertingiausių Lietuvoje – Palangos gintaro muziejų. Knygos dailininkė – Laima Zulonė.
Albume – seni atvirukai
Kita knyga – vieno žymiausių Lietuvos ikonografijos kolekcininkų ir kraštotyrininkų H.Grinevičiaus (1924–1998) fotografijų ir atvirukų rinkinio paroda „Senoji Palanga“. Kolekciją paveldėjo ir saugo jo sūnus Tadas Grinevičius, maloniai sutikęs pirmą kartą rinkinį eksponuoti 2006 m. Gintaro muziejuje surengtoje parodoje ir suteikęs muziejui išskirtinę teisę jį publikuoti knygoje.
Išsamus XX amžiaus pirmosios pusės vaizdų rinkinys (298 puslapių albume – 200 originalaus dydžio atvirukų ir 23 fotografijos) atskleidžia vieną svarbiausiausių Palangos raidos etapų – kurortinio miesto kūrimą, atspindi gamtinį ir urbanistinį landšaftą, pajūrio peizažus ir istorinius pastatus, kartu parodo ypatingą fotografų žvilgsnį į pajūrio miestą. Istoriniai vaizdai knygoje pateikiami skyriuose „Baltijos jūra ir paplūdimys“, „Grafų Tiškevičių rūmai ir parkas“, „Birutės kalnas“, „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia“, „Kurhauzas“, „Vilos“, „Miesto gatvės“, „Pasienis“. Leidinyje pristatoma kolekcija išsamiai ir įtaigiai aptarta fotografijos istorikės Margaritos Matulytės įvadiniame straipsnyje „Plevenatis senosios Palangos laikas“. Knygos sudarytojai – M.Matulytė ir istorikas Saulius Striuogaitis, dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.
„Durų” inf.
