Apie alučio spalvą gintarinę,
Apie ant ūsų liekančią jo putą,
Apie blevyzgot po trečios stiklinės
Įpratusį zakristijoną Rūtą.
Apie Tėvynėje augintą miežį,
Apie daiginamą iš jo salyklą,
Apie alaus vartojimą prieš vėžį
Ir nuo alaus sugriuvusią tupyklą.
Apie Žaldoką žinantį receptą,
Valstybei mokesčių nenorintį mokėti…
Ir kaip ponaitį, alumi pateptą,
Nedoros mergos vedėsi į klėtį.
Apie matuojamą bokalais laiką,
Apie alaus vartojimo kultūrą,
Apie alaus inicijuotą vaiką,
Kuris į vieną tašką žiūri.
Keliu bokalą kartą paskutinį,
Nusilaižau nuo ūsų baltą putą –
Už alų, kaip jaunystėj gintarinį,
Už nemirtingąjį zakristijoną Rūtą!
Iš knygos ‘KARTU SUVALGYTI LEDAI’
Antanas
