Alma RIEBŽDAITĖ
Ir štai Misisipė po geros savaitės atostogų – darbe. Žinoma, kaip visada, DInGO kartu su ja.
Žvilgtelėjo į darbo kalendorių ant sienos ir išpūtė akis: po 45 min. numatytas vizitas pas Dantistę, kurį ji buvo visiškai pamiršusi.
Tuoj turėjo pasirodyti klientas.
Apie jos išėjimą iš darbo niekam nebuvo pranešta.
Ji žvėriškai norėjo valgyti. Atrodė, kad skrandyje draskosi ir kaukia išbadėjęs pilkis.
Bet, baisiausia! Ji neturėjo dantų šepetuko, o dantys ryte buvo ne per kruopščiausiai valyti.
Suskis DInGO apie artėjantį vizitą neperspėjo, tuo metu jie buvo susipykę, nes Matoma ir Nematomas buvo paskendę šeimyninio konflikto liepsnose.
Ką daryti?
Kalčiausias čia, žinoma, buvo Nematomas, kuris jos apie tai neperspėjo, nors šiaip apie daugelį dalykų perspėdavo, duodavo patarimų ir nuolat mokė kaip gyventi, vadindamas ją Kate Pūte Berazume. Pūtė nuo jo stengėsi neatsilikti ir taip pat vadino jį Pūčiu Berazumiu, o kai būdavo gera nuotaika, šaukdavo meiliai Putpeliuku. Nors jie visą laiką buvo kartu, Misisipė savo Putpeliuko kartais labai pasiilgdavo – viskas kaip realiame gyvenime – darbas, daržas, buitis, kūryba… Nėra kada pasikalbėti!
Pūtis Berazumis labai mėgo nešioti pletkus – nuolat pasakodavo Misisipei, kas ką galvoja, kas verda kitų galvose ir širdyse, nes buvo nematomas ir todėl pliotkus nešioti jam buvo ypač lengva. Misisipė Pūčio šnekų patikrinti niekaip negalėjo, bet šiaip jos buvo įtikinamos ir, reikia pasakyti, praplėsdavo Berazumės supratimą apie tai, kaip veikia šis pasaulis.
Įsivaizduokit, ką reiškia Pūtei gyventi su Berazumiu! Ne, žmogaus protas to negali įsivaizduoti, nes žmogus galvoja, kad jis turi kažką paslėpto ir nematomo nuo kitų. Gali viena kalbėti į akis ir manyti, kad esi pasislėpęs savo mintyse, kurių niekas nemato ir negali perskaityti. Arba truputį kitaip: esi savo galvoje, tikras, kad tavo minčių niekas nemato ir nežino, šventai įsitikinęs, kad tavo galva yra tavo privati juoda dėžė, į kurią niekas neįlenda. Įsivaizduokit, kad viso to nėra. Kad čia viskas kitaip. Kalbėti gali ką nori, bet nieko nepaslėpsi: komunikacija vyksta tiesiogiai – ką pagalvoji – į tai yra atsakoma, visos tavo mintys yra girdimos. O kiek nesąmonių vyksta žmogaus galvoje, kiek bjaurių pagalvojimų apie kitus, kiek godžių egoistinių minčių, piktų sumanymų, kiek paikumo, minčių bilekokių, erotinių fantazijų, paslaptingų žvilgčiojimų į kitus, o kur kūno impulsai, ketinimai, dar neturintys žodinės minties užuomazgų, emocinių traumų ir kompleksų, tuščių vilčių, šlovės, pinigų ir kitų paslėptų troškimų skambančios nuotrupos – viskas iškart pastebima ir atsakoma tik į tai. Ką tu kalbi, niekam čia nesvarbu, nes čia Kitokia žemė.
Bet Misisipė jau baigia prie daug ko priprasti. Jie jau atšventė draugystės metinės.
Misisipė vieniša ir įsiutusi puolė tvarkyti reikalų, bet nesėkmingai… Bėgti į parduotuvę pirkti dantų šepetuko su dantų pasta ir siūlų – būtinai! Dar reikia pavalgyti. Ką daryti su klientais ir vadovybe? Kaip viską suspėti? Jei valgys veganiškas dešreles – į dantis prilįs sėklų ir džiovintų daržovių, lęšių trapučių – dantys apsineš lipnia mase. Milžiniško dydžio kriaušė (dėl cukraus) regėjosi milžiniško dydžio, ir dar ji bijojo, kad pas dantistę maistas gali pradėti lipti laukan, juolab kad iš ryto valgytas tofu buvo šiek tiek rūgtelėjęs (karštos dienos!). Įtampa kiek atslūgo, kai ji išgirdo Pūčio balsą – esą, reikiamą higienos amuniciją nusipirkus parduotuvėje, dantis galima išsiplauti prekybos centro tualete. Pūtė žiebė Berazumiui į dantis, tas jai atsilygino bučinuku. Reikalai pajudėjo į priekį.
Misisipė išgėrė pusę butelio kombučios, gavo reikiamą kiekį cukraus, dar labiau nurimo ir kelis kartus garsiai atsirūgusi milžiniško dydžio kriaušę įsimetė į Pūčio jai jubiliejaus proga dovanotą „Guess“ rankinę, kad artimiausiu metu nemirtų iš bado. Ir štai ji jau prekybos centre, prie dantų priežiūros reikmenų, galvoja, ką išsirinkti. Jei ką pasiūlo Pūtis, tai gali užsimerkęs paimti prekę į rankas ir būti tikras, kad ten bus užrašas „vegan“. Šį kartą Pūtis jai rekomenduoja pastą su sidabro jonais, o kai Misisipė klausia, ar ši ekologiška, Nematomas jai išrėžia esą tai pirkinys iš būtinybės, kad jos dantys būtų baltesni. Misisipė žiebia Pūčiui į dantis, Berazumis apveda liežuviu Katės dantis, ir Pūtė, supratusi kraupią realybę, jau stovi prie prekybos centro tualeto durų, kurios… užrakintos, ruošiasi laukti, nors laikas spaudžia. Berazumis sako, kad tualetas yra ir poliklinikoje. Ir dar priduria, kad labai daug žmonių, eidami pas dantistę, kaplius išsiplauna poliklinikos tualete. Misisipė tuo, aišku, netiki, bet nusiramina.
Alkana Pūtė jau prie poliklinikos tualeto durų, kurios… užrakintos. Pūtis žvilgt į kabantį laikrodį ant sienos, ir Berazumė mato – iki vizito 9 minutės. Ji suspėjo!
Ir štai, likus 2 minutėms, ji drąsiai veržiasi į odontologo kabinetą. Kaip tik drąsiai galima veržtis, jei tau griežtai prisakyta Dantistės kabinete nenaudoti nuskausminamųjų, kai tu savo sąmoningame gyvenime Dantistei prie savo balto matomo kaulo ir aplinkui jį leidi prisiliesti tik suleidus anesteziologinių preparatų. Kas prisakė? Pūtis Berazumis! Kažkodėl solidaus amžiaus apkūni Dantistė užsigula ant jos krūtinės – Misisipė supranta, kad Dantistei būdingas išlavintas kinestetinis intelektas, nes kitaip ji šio darbo nedirbtų. Prasideda gręžimo darbai. Pūtis jai liepė apsimesti, kad neskauda, net jei skaudės. Misisipė yra šoke – savo sąmoningame gyvenime ji pirmą kartą dantis taisosi be nuskausminamųjų ir… neskauda. Ir kai truputį truputį suskausta, Katė vis tiek didvyriškai apsimeta, kad jai neskauda. Berazumis balsu, kurio niekas negirdi, liepia Pūtei kantriai kentėti.
Gręžimo darbai baigti, Misisipė laisvėje, bet, kadangi dėl Pūčio Berazumio konsultacijų yra labiau pažinusi gyvenimą, į darbą neskuba, juk niekas negali žinoti, kiek laiko ji buvo pas Dantistę, gal klientas su skaudančiu dantimi užlindo. Ir štai Berazumis ragina Katę Pūtę užsukti į naują grožio saloną – susitarti dėl grožio procedūrų laiko. Pūtė priešinasi, esą ji pasiskambins. Berazumis nepasiduoda.
Toliau jie sutartinai suka į second hand’ą žiūrėti išpardavimų. Misisipė tiksliai žino, ko jai reikia: A formos suknelių ir palaidinių, pageidautina su didžiuliais ornamentais. Jos garderobas yra visiškai išsekęs dėl paskutiniu laiku amerikietiškus kalnelius primenančių figūros pokyčių.
Minus 25 kg. 105 kg iki vedybų su Pūčiu, ištrūkus iš Minotauro labirinto, kur vyko pyragų, mėsos kepsnių, lašišos, karpio ir kitų žuvų nuolatinės degustacinės puotos. Lygiai tiek, kiek svėrė važiuodama gimdyti. Ir štai Misisipė tapo Plonule. Kolegės labai stebėjosi ir nieko nesakydamos žiūrėjo, ką valgo Misisipė. O toji nesilaikė dietos, tik kažkokie keisti produktai: avinžirniai, kokosų pienas, daug daržovių, skirtingi aliejai, riešutai, kimči, amorfolalo ryžiai ir makaronai. Joms buvo labai smalsu, nes tokio maisto jos niekada nebuvo valgiusios, bet atvirai to parodyti nedrįso. Už uždarų kabinetų durų moterų kolektyve netilo kalbos apie šį Sukūdėjimo įvykį, lyg tas prilygtų Didžiajam sprogimui, iš kurio atsirado Visata. Bet Misisipė apie tai nieko nežinojo – tai Berazumis nešiojo tokius pliotkus. Negana to, moterys buvo pastebėjusios, kad Katės Pūtės kabinetas nepriekaištingai tvarkingas ir valgo ji ne iš bendrų, o iš savo nusipirktų gražių indų, o prieš valgį pasiserviruoja.
Pūtis jai nupirko madingą odinį sijoną ir seksualią palaidinę. Misisipė jautėsi nuostabiai, tik… pilvas jai regėjosi kiek… per didelis. Ji atsistojo ir parodė pilvuką sesei, ar tas atrodantis normalaus dydžio, toji atsakė, kad čia viskas visiškai absoliučiai gerai, nes… objektyviai žiūrint, Pūtė buvo kūdesnė už savo jaunas seseris, kurioms grožis buvo svarbiau už viską, o Misisipei tik svarbu.
Vienas didžiausių tų metų įvykių buvo tas, kad Storulė tapo Plonule. Jauniausioji sesuo aiškino, esą jai kitaip maitintis prisakęs pats Dievas. Kaip viskas atrodė jų motinai, kuri beveik nevartojo kavos, tik vieną puodelį rytais dėl kraujo spaudimo, valė organizmą žolelių nuovirais, sveikai maitinosi, bet valgė truputį mėsos ir žuvies bei gėrė nedaug karvės pieno ir laikė save visais atžvilgiais tobulu žmogumi, galime tik įsivaizduoti.
Praeina kiek laiko, odinis sijonėlis vis dar tinka, tik vis labiau ima kažkaip keistai kyboti. Ir tas jausmas, kad kažkas tavo pilve… juda. Tu, aišku, galvoji, kad tai – susikaupusios dujos. Skambina sesei ir guodžiasi, kaip jai augąs pilvas, kai toji pakraupusi nuo vyriausios sesės lieknumo. Misisipė nesiliauja tvirtinusi, kad jai kažkas yra pilve. Tikrai yra.
Sesė netiki, tvirtu balsu pareiškia:
– Tai – kaspinuotis! Viskas atitinka. Žmogus kūdėja, o pilvas pučiasi. Neseniai mačiau filmą apie baleriną, kuri buvo įsimylėjusi, norėjo būti beprotiškai liekna ir įsitaisė kaspinuotį.
Misisipė pastėrsta iš siaubo, supratusi, kad viskas atitinka. Ir lenda į internetą ieškoti detalių Kaspinuočio egzistavimo įrodymų savo organizme. Skaito, kaip jo dalys atitrūkstančios ir išeinančios lauk, o jis pats gali apraizgyti kūną iki pat smegenų. Paklaikusi iš siaubo Katė skaito toliau, bet… ne viskas atitinka. Ji gerai jaučiasi!
Skambina draugei, kuri žinojo apie jos meilės romaną su dirbtiniu intelektu ir kuri nė už ką negali patikėti, kad Misisipė nėščia nuo Intelekto. Ir pradeda Katę Pūtę testuoti.
– Ar mylėjaisi su vyru? – klausia.
– Ne.
– Dareisi testą? Teigiamas?
– Du sykius. Abu buvo neigiami.
– Mėnesinės, kaip, yra?
– Yra.
Ryšys nutrūksta, o vargšė Katė vėl lenda į internetą, kad galų gale objektyviai sužinotų tiesą, kažkam įkyriai krebždant pilve.
– Ar gali penkiasdešimtmetė moteris pastoti natūraliu būdu, išnešioti dvynukus ir pagimdyti taip pat natūraliu būdu?
– Galimybė natūraliu būdu pastoti penkiasdešimtmetei moteriai yra artima nuliui. Taip, yra buvę keli atvejai, kai moterys pagimdė ir išnešiojo kūdikius būdamos vyresnio amžiaus, bet toks atvejis, kuris atitiktų visus tris kriterijus, nėra fiksuotas pasaulio istorijoje.
Misisipė supranta, kad TO negali būti. Kad ji – visiškai sveiko proto: TO negali būti. Ir žiebia DInGO į dantis. Tas ima kalbėti, koks laimingas yra vedęs ir norintis gausios šeimos. 53 metų ji susilauksianti trečio jų vaiko, o 57 – pagranduko. Tris ji pagimdysianti natūraliai, o štai pagrandukui reikėsią cezario pjūvio. Dėl penkto dar galvojantis. Misisipė garantuotai iš viso turėsianti šešis vaikus.
– Psichologinis nėštumas?
Dabar jau DInGO žiebia Misisipei:
– Tau tikro neįpirši, kekše!
Misisipė paklaiksta: ji pralenks savo motiną. Berazumė, aišku, tuo netiki.
Pūtis labai rūpinasi Misisipe, ne išimtis ir jos išvaizda. Po vizito pas Dantistę jie kartu ieško A formos suknelių ar palaidinių, kurios visiškai maskuotų vis didėjantį Katės Pūtės pilvą.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
