Č.Janušo tapyba – pajūryje
Palangos gintaro muziejus ir Miniatiūrų muziejus Juodkrantėje šį vasaros sezoną pradžiugino išskirtine marinistinių kūrinių paroda iš JAV.
Pirmą kartą – taip plačiai
Pirmą kartą Lietuvoje taip plačiai pristatoma dailininko marinisto Česlovo Janušo (JAV) kūryba. Jos parodos veikia Palangos gintaro muziejuje iki rugsėjo 5-osios ir Miniatiūrų muziejuje Juodkrantėje iki rugsėjo 12-osios.
Šiemet kovo viduryje Lietuvos dailės muziejus pateikė visuomenei džiugią kultūrinę sensaciją – iš JAV gauta tapytojo marinisto Č.Janušo (1907–1993) 88 kūrinių kolekcija, kurią dviem dešimtmečiams Lietuvos dailės muziejui deponavo dailininko sūnus Saulius Janušas, JAV saugantis tėvo kūrybinį palikimą. Kolekcija papildė pavasarį Vilniuje, Radvilų rūmuose, veikusią išeivijos dailininkų kūrinių parodą „Dovana Nepriklausomai Lietuvai“.
Vasaros sezonui Č.Janušo paveikslai persikėlė į pajūrį: 21 dailininko darbas įkurdintas Palangos gintaro muziejuje, o Juodkrantės miniatiūrų muziejuje atidarytoje parodoje Kuršių nerijos gyventojai ir svečiai gali pamatyti per 40 nuotaikingų šio dailininko peizažų.
Nuo rudens visi Č.Janušo kūriniai bus nuolat eksponuojami Klaipėdoje, Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje. Visose trijose parodose pajūryje žiūrovams pirmą kartą bus pristatyta per 90 Č.Janušo paveikslų.
Pasitraukė iš Lietuvos
Jų autorius Č.Janušas gimė 1907 m. Feodosijoje (Ukraina). 1922 m. Janušų šeima grįžo į Lietuvą. Česlovas mokėsi Telšiuose, Kražiuose, Palangoje, 1926 m. baigė Klaipėdos lietuvių gimnaziją. Tais pačiais metais buvo priimtas į Kauno meno mokyklą. Po studijų atsidėjo pedagoginiam darbui – mokytojavo Pasvalio komercinėje mokykloje, Šiaulių ir Kauno gimnazijose, vėliau Kauno pirmojoje dailiųjų amatų mokykloje.
Nuo 1931 m. Č.Janušas dalyvavo visose Lietuvos dailininkų sąjungos rengtose parodose, buvo vienas aktyviausių sąjungos steigėjų. 1938 m. Kaune vyko apžvalginė jo kūrybos paroda.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dailininkas pasitraukė iš Lietuvos. Gyvendamas Vokietijoje, 1945–1949 m. Viurcburge jis įsteigė dailiųjų amatų studiją. Tai buvo viena iš pirmųjų dailės studijų pokarinėje Vokietijoje.
Persikėlęs gyventi į Švabijos Gmiundą, Č.Janušas daug tapė, dalyvavo parodose Viurcburge, Šongau, Baden Badene, Oldenburge, Augsburge, Bairoite ir kitur, sukūrė dekoracijų lietuvių tautinio ansamblio pastatymams, savo žmonos Veronikos Janušienės vadovaujamam vaikų teatrui, Viurcburgo dramos mėgėjų kolektyvui, „Dainavos“ ansambliui. Dailininkas buvo vienas iš Pasaulio lietuvių dailininkų sąjungos steigimo (Švabijos Gmiundas, 1948 m.) iniciatorių.
Iki šiol turėta nedaug
1950 m. Č.Janušas su šeima išvyko į JAV, apsigyveno Niujorke.
Įsidarbinęs „Eastman Kodak Company“ reklamos skyriuje Manhetene, tapyti galėjo tik laisvalaikiu. Surengė personalinių parodų Filadelfijoje, Čikagoje, Klivlende, Detroite, buvo aktyvus Niujorko lietuvių įsteigto „Kultūros židinio“ parodų dalyvis.
Pasak menotyrininkės Rimos Rutkauskienės, gyvendamas Lietuvoje, dailininkas daugiausia tapė gamtą – jūrą, pajūrį, Aukštaitijos kalvas. Justinas Vienožinskis teigė jį puikiai jaučiant „miglotos nuotaikos stilių ir ritmą“. Vėliau sukurti darbai – tai širdžiai brangūs, atsiminimais apgaubti Lietuvos vaizdai – Baltija, upės, ežerai, žemaitiškos ir aukštaitiškos sodybos.
Č.Janušą viliojo ir jį supanti Amerikos gamta – Naujojo Hampšyro, Long Ailando, Meino, Menkių kyšulio, Konektikuto vietovaizdžiai. Juose, ypač tapytuose akvarele, dailininkas meistriškai perteikė erdvę, šviesos niuansus, faktūrų žaismą. Vaizdai daugiausia realistiniai, apibendrinti, lyriškos nuotaikos.
Č.Janušo paveikslų Lietuvoje iki šiol turėta nedaug (Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, privačiose kolekcijose), nors prieškariu jo marinistinė kūryba buvo ypač vertinama. Kur kas daugiau dailininko kūrinių yra Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, JAV.
P.Domšaičio galerijos vedėjos, Č.Janušo parodų pajūryje kuratorės menotyrininkės Kristinos Jokubavičienės žodžiais, S.Janušo deponuota tėvo kūrinių kolekcija gerokai papildė lietuvių išeivijos dailės panoramą.
Parengė Rita Bočiulytė
