Fotografijos metraštyje – Lietuvos veidas
Visai neseniai išleistas naujas fotomenininkų metraštis išsiskiria iš kitų „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“ leidinių nuo pat pirmo žvilgsnio. Masyvus, didelės apimties albumas juodu medžiaginiu viršeliu vien savo forma byloja apie solidų šventiškumą.
Kristina Kučinskaitė
Ir iš tiesų, šiemet metraštis buvo sudaromas remiantis pagrindine 2009-ųjų tema – Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiu. Leidinio išskirtinumą lėmė ir tais pačiais metais minėtas Lietuvos fotomenininkų sąjungos 40-metis.
Identiteto konstravimas
Metraštis „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien’09. Lietuvos tūkstantmečio veidas“ sudarytas remiantis prielaida, kad istorijos tėkmėje Lietuvos vardą aukštino, saugojo ir gynė daugybė žmonių. Žmonių, kurie patys turi veidus ir istorijas. Tad naujausiame leidinyje daugiau nei 300 puslapių mėginta sutalpinti iškiliausių šalies identitetą formavusių žmonių portretus.
Kaip pastebėjo metraščio sudarytojas fotomenininkas Algimanto Aleksandravičius, „yra žmonių, kurie neatsiejami nuo mūsų istorijos. Visi jie turi veidus ir vardus“. Metraštyje pristatomos iškiliausios asmenybės, kurias galima vadinti savosios srities legendomis, kai kurios, pavyzdžiui, semiotikas Algirdas Julius Greimas – nuskambėjusios per visą pasaulį.
Daugiau menininkų
Leidinyje portretų „galeriją“ papildė epizodai iš lietuvių gyvenimo skirtingais laikotarpiais. Puslapiuose rasta vietos ir Sibirui, ir partizanams, ir žymių svečių vizitams, ir turgums bei mokslo pasiekimų parodoms, ir t.t…
Legendinės asmenybės pristatomos pagal aiškiai jaučiamą vidinę leidinio struktūrą, kuri jas grupuoja pagal veiklos sritį. Kai kurios fotografijos užpildo visą puslapį, kai kurios pateiktos mini formatu. Sudarytojas aiškino, kad formato variacijos grįstos ne asmenybės statuso skirtumais, bet įvairovės siekiu, maketo subtilumais. Galima pastebėti vieną bendrą ypatybę – vyrauja menininkai, politikų, diplomatų kur kas mažiau. A.Aleksandravičius nemano, kad tai galėtų stebinti, tiesiog per visą Lietuvos egzistavimo laikotarpį žymių politikų „išaugo“ kur kas mažiau nei žymių menininkų.
„Tik tenka apgailestauti, kad fotografija yra viena iš jaunesnių meno šakų ir jos atmintis nesiekia valstybės lopšio laikų. Šią spragą, manau, profesionaliai užpildė istoriko profesoriaus Alfredo Bumblausko įžanginis tekstas – tai, kas negalėjo būti nufotografuota, yra aprašyta“, –pridūrė metraščio sudarytojas, vildamasis, kad detalaus A.Bumblausko teksto bei fotografijos derme pavyko nuštrichuoti Lietuvos veidą.
Istorija ir ateitis
„Lietuvos tūkstantmečio veidas“ sudarytas iš dviejų pagrindinių skyrių – „Laikas ir legendos“ bei „Kitas laikas“. Abu jie neproporcingi vienas kito atžvilgiu – tiek apimtimi, tiek turiniu.
„Laikas ir legendos“ užima didžiąją leidinio dalį. Portreto žanras dera su reportažu. Sudėtos fotografijos yra monochrominės, nepaisant to, ar fotografuota 1950-aisiais, ar 2000-aisiais. Taip ne tik išlaikytas vaizdo vientisumas, bet ir sukurta dokumentiškumo, archyviškumo nuojauta. Tokiame archyve laikas atsitraukia užleisdamas vietą erdvei – t.y. Žemaitė būva šalia Juditos Vaičiūnaitės – abi to paties prasmės konglomerato – Lietuvos dalys, suvienytos monochromo, ir dailių baltų lapų, kuriuos verčia stebėtojas.
„Kitas laikas“ sudėtas vos į kelis didžiulio leidinio lapus. Čia atsiranda spalvų ir meninės raiškos formų įvairovė – montažas, fantastiškas kadro režisavimas.
„Tai yra Lietuvos fotomenininkų metraštis, „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien’09“. Skirsnis „Kitas laikas” ir yra Šiandien. Kadangi leidinyje iš esmės dominuoja portretinio žanro fotografijos, tai ir paskutinėje dalyje tęsiama leidinio tema. Tai ir modernioji fotografija, ir nūdienos aktualijos“, – sakė A.Aleksandravičius apie „Kito laiko“ skyrių.
Vis tiek pastarasis skyrius lieka intriga. Fotografijos – portretinio pobūdžio, tačiau jose ne konkrečios asmenybės, o, regis, neurotiško ir komplikuoto šių dienų gyvenimo apibendrinimas. Simboliškai sunkūs montažai, surežisuoti epizodai, judesio kupini fragmentai – lyg „įamžinti“ paskubomis ar slapčia. Jei šis skyrius stebimas jį lyginant su buvusiu prieš tai, natūraliai kyla klausimas, kokia kita Lietuvos tūkstantmečio diena?..
Kiekvienam – sava vieta
„Lietuvos tūkstantmečio veidas“ į vieną gretą sudėjo garsiausias Lietuvos identiteto bruožus formavusias asmenybes. Bet kartu su jomis – juk ir tūkstančiai paprastų Lietuvos gyventojų.
Metraščio sudarytojas tvirtino, kad puslapiuose sudėtos ne tik asmenybės, save ras kiekvienas lietuvis: „paprastas žmogus vaizduojamas būtent svarbiausiais Lietuvai laikotarpiais. Jis (ir aš) dainų šventėse, Jis (ir aš) mitinguose ir laidotuvių procesijose, atlaiduose, turguose, sotus ir badaujantis, perkantis ir parsiduodantis“.
Replikuodamas į užmarštį, kurią norisi vadinti baisiąja istorijos ironija, A.Aleksandravičius nebuvo pesimistiškas: „Nemanau, kad „baisioji istorijos ironija“ mažu „suvalgo“ Greimą, Koršunovą ar Žemaitę. Jie, kaip ir kiti mūsų pamatiniai tautos akmenys, yra toji Geroji Žinia“.
NAUJA KNYGA
Pavadinimas: „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien’ 09. Lietuvos tūkstantmečio veidas”.
Žanras: metraštis.
Sudarytojas: Algimantas Aleksandravičius.
Leidėjas: Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
Leidimo metai: 2009.
Turinys: knygoje, kuriai įžanginį tekstą parašė prof. A.Bumblauskas, – iškiliausių šalies identitetą formavusių žmonių fotoportretai ir fotografijose įamžinti epizodai iš lietuvių gyvenimo svarbiausiais šaliai laikotarpiais.
Iliustracijos: daugiau nei 300 fotografijų pristato per 100 Lietuvos fotografų.
Spaustuvė: „Sapnų sala“.
Tiražas: 1000 egz.
Parduodama: Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriuje (Tomo g. 7).
Kaina: 99 litai.
