Gintaras GRAJAUSKAS
Evoliucija
yra toks
jūrų gyvūnas
vadinasi sepija
kai sepiją kas išgąsdina
arba įskaudina
arba šiaip pasidaro
sepijai liūdna ir vieniša
tai sepija turkšteli iš savęs
rašalo debesėlį
labai panašų į kitą sepiją
ir tada toje bekraštėje jūroje
jai jau nebe taip baisu
ir nebe taip vieniša
kadaise mes visi
statmenieji dvikojai
išropojom iš jūros
iš riešapelekių žuvų
išsivystė automechanikai
pianistai kišenvagiai
ir bolivudo šokėjos
o štai iš tų sepijų
vienišų ir liūdnų
atsirado rašytojai
***
tėti, iš manęs kiti vaikai juokiasi
nes visų tėčiai kaip tėčiai, vairuotojai
ar policininkai, tiktai tu vienas poetas
puiku, sūnau, kad jie juokiasi
būti poetu yra juokingas užsiėmimas
ir tu juokis su jais kartu, bet viską stebėk
stebėk visą laiką, nepaliaudamas
stenkis gerai įsiminti tą juoką, stebėk
jų judesius, jų slaptus susižvalgymus
ypatingai stebėk, ką jie slepia už savo
žodžių, kai kalba niekus
stebėk kaip jie auga, kaip užauga ir
pradeda keistis, kaip retėja jų plaukai
ir blausiasi akys, raukšlėjasi oda
kaip linksta stuburas ir iškrenta dantys
tavo darbas bus stebėti jų džiaugsmą, jų
buvimą ir neviltį, tavo darbas bus
galiausiai suprasti, kad jie buvo verti
įsižiūrėjimo ir lašo gailestingumo
stebėk, kad nepraleistum to ypatingo
momento – tai ir bus vienintelis atlygis
už tavo viso gyvenimo darbą
jeigu tau pasiseks, pamatysi,
kaip juokingai ištįs jų veidai,
kai galiausiai supras, jog visą gyvenimą
jie tebuvo tavųjų eilėraščių medžiaga.
***
Mes daug dirbame,
nes reikia išgelbėt pasaulį.
Mes diskutuojame
apie didžiojo blogio prigimtį.
Analizuojame blogio priežastis,
baisimės blogio pasekmėmis.
Ieškome, ką tokio galėtume
jam pasakyti,
kad jis galų gale liautųsi.
Gal pasakyti jam, kad jis
iš tiesų geras, tik to nežino?
Ir jis susidrovės ir išeis.
O gal pasakyti jam, kad
dabar XXI amžius, ir jau niekas
taip seniai nebedaro, kaip jis?
Pasakyti jam, kad jis archajiškas,
kad jis visiškas anachronizmas?
O gal pasakyti jam –
utiutiu, koksai putlutis,
ir jis ims krykšti ir guguoti,
ir jo kruvinos iltys iškris,
ir jis pradės mums šypsotis
bedante burna?
Mes diskutuojame, ir pasiekiame
konsensusą, ir prieš pat balsavimą
su triukšmu atsidaro dvivėrės durys.
Ir įeina blogis pro jas.
Ir juokiasi, nes mes tokie juokingi,
ir šitaip juokingai mirštame.
***
vienas žmogus
(dažniausiai moteris)
pagalvoja: štai šitas žmogus
žino, kaip mane išgelbėti
kitas žmogus
(dažniausiai tai vyras)
pagalvoja: net neįsivaizduoju kaip
bet gal galiu pabandyti
dar jis pagalvoja:
iš tiesų tai visai norėčiau
ką nors išgelbėti
o ta moteris pagalvoja
kitaip: aš tai labai norėčiau
būti išgelbėta
niekas nieko
žinoma neišgelbsti
ir niekas neišsigelbsti
(nes kas gi galėtų)
bet kartais nutinka
kad tie žmonės tiesiog
pradeda gyventi kartu
ir begyvenant
jiems nutinka visokių dalykų
kartais ir labai nesmagių
bet kai kuriose nuotraukose
jie atrodo iki kvailumo laimingi
atrodo lyg būtų išgelbėti
Meistras
jei gyvenčiau iš naujo,
tai norėčiau taisyti ką nors,
kažką, kas nebeveikia
suneštų man tai, kas nebeveikia,
viso miestelio moterys
taisyčiau lėtai, neskubėdamas,
sutaisęs prisukčiau spyruoklę – ir kad sužibtų
lemputės! kad sukrutėtų ratukai!
vožtuvėliai pradėtų linksmai pūškuoti,
dumplės kilnotis, velenai suktis,
pompos kad pradėtų pumpuoti,
basi vaikai kad imtų bėgioti po pievas,
saulė vėl kad kiltų ir leistųsi,
ir viskas kad imtų vėl veikti!
o vienam vakar numirusiam
atsivertų parištas žandikaulis
burna lėtai prasižiotų,
o iš burnos iššoktų gegutė
ir susirinktų viso miestelio žmonės
ir sakytų man – ot geras tu meistras esi,
niekas visai jau nebeveikė, o tu taip
gerai pataisei, dabar viskas vėl veikia.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
