Klaipëdos valstybiniai teatrai intriguoja premjeromis

Klaipëdos valstybiniai teatrai intriguoja premjeromis

Du Klaipëdos valstybiniai teatrai – Dramos ir Muzikinis 2006-aisiais publikà pakvies á naujus spektaklius, proginius projektus ir festivalius, intriguos þymiais reþisieriø ir atlikëjø vardais.

Klasikos metai

Klaipëdos dramos teatre ðiemet rampø ðviesà iðvys ðeði nauji spektakliai. Juozo BALTIEJAUS nuotrauka

Klaipëdos dramos teatro literatûrinës dalies vedëja Stefa GALKAUSKAITË:

– Kûrybiniø darbø atþvilgiu 2006-uosius Dramos teatre galima bûtø ið dalies vadinti klasikos metais.

Naujuosius kûrybos metus scenoje vasario mënesá pradës ilgai lauktasis “Karalius Lyras”.

Ðià didþio anglø dramaturgo Viljamo Ðekspyro tragedijà, tiksliau, jos adaptacijà, numatæs ir ankstesniais metais pradëjæs repetuoti reþisierius klaipëdiðkis Benas Ðarka dël objektyviø prieþasèiø negalëjo tæsti darbo.

Pastatymui buvo pakviestas Valstybinio jaunimo teatro vadovas, reþisierius, aktorius Algirdas Latënas.

Praëjusá rudená pradëjæs repeticijas, jis jau iki tol buvo subrandinæs “Karaliaus Lyro” interpretacijos idëjà. Lyro vaidmená kuria scenos grandas aktorius Vytautas Paukðtë, Lyro dukterø vaidmenyse – aktorës Regina Ðaltenytë, Nelë Savièenko, Jolanta Puodënaitë. Pastatyme vaidins penkiolika aktoriø.

Premjeros nekantriai laukiantys þiûrovai puikiai prisimena Algirdo Latëno debiutà uostamiesèio scenoje – prieð trylika metø jo reþisuotà legendiná S.Ðaltenio „Jasonà”.

Kûrybinæ metø estafetæ tæs “Eglë þalèiø karalienë”. Tai Daivos ir Jono Vaiðkûnø pjesë lietuviø liaudies pasakos motyvais.

Jà scenoje kurs uostamiesèio Dramos teatre debiutuojantis þinomas ne tik mûsø ðalyje kino ir teatro reþisierius Vytautas V.Lansbergis. „Eglës þalèiø karalienës” premjera numatyta balandþio mënesá.

Ja bus paþymëtas „Eglës þalèiø karalienës“ spektaklio 60-metis uostamiesèio teatro scenoje.

Gera þinia ir tiems, kurie kantriai laukia reþisieriaus Oskaro Korðunovo sugráþtuviø.

Prieð dvejus metus á uostamiesèio Dramos teatro scenà iðleidæs rezonansiná M. von Mayenburgo „Ðaltà vaikà”, kurio trys aktoriai ir pats reþisierius pelnë aukðèiausià Lietuvos teatro apdovanojimà – “Auksinius scenos kryþius”, ðiø metø geguþæ Oskaras Korðunovas publikai pristatys norvegø literatûros klasiko Henriko Ibseno “Laukinæ antá”.

Birþelá estafetæ perims teatro meno vadovas reþisierius Povilas Gaidys. Prieð kurá laikà reþisavæs scenos senjorø vaidinamà R.Harvudo “Kvartetà”, paskui savo buvusiø mokiniø – pirmosios jo parengtos aktoriø laidos absolventø vaidinamà N.Saimono “Banketà”, ðiemet Povilas Gaidys gráð prie mëgstamo komedijos þanro. Jis reþisuos kultinio prancûzø raðytojo, dramaturgo Eriko Emanuelio Ðmito farso charakterio komedijà “Iðtvirkëlis”.

Po vasaros atostogø naujà kûrybos sezonà spalio mënesá pradës Vinco Krëvës “Raganius”.

Ðá lietuviø literatûros klasiko kûriná inscenizavo ir spektaklá kurs teatro aktorius Kæstutis Macijauskas, á scenà iðleidæs ne vienà nacionalinës klasikos personaþà, tarp jø – jau trylika metø vaidinamas Þemaitës “Tris mylimas”, Igno Ðeiniaus “Kuprelá”.

Metø pabaigoje Dramos teatre numatomos dar vienos sugráþtuvës.

Prieð kelerius metus uostamiesèio scenoje sukûræs vienà ryðkiausiø savo kûrybinës brandos spektakliø – M.McDonagho “Lineino groþio karalienæ” jos reþisierius Gytis Padegimas ðákart brandina ne vienà sumanymà mûsø teatre.

Ir nenuostabu. Su viena kûrybingiausiø Lietuvos teatrinëje padangëje – uostamiesèio Dramos teatro aktoriø trupe svajoja dirbti daugelis reþisieriø, taèiau nedaugelis gali kuriam laikui palikti savus teatrus.

Gyèio Padegimo taikinyje, be kita ko, – amerikieèiø dramaturgo, XX amþiaus klasiko Tenesio Viljamso “Jaguanos naktis”.

Eis á naujas erdves

Klaipëdos muzikiniame teatre gimusiø operø, baletø, opereèiø bei miuziklø pastatymais ðiàvasar galësime þavëtis ir uostamiesèio aikðtëse, natûralaus saulëlydþio fone. Vytauto LIAUDANSKIO nuotrauka

Klaipëdos muzikinio teatro literatûrinës dalies vedëjas Ovidijus PETKEVIÈIUS:

– Ðie metai Klaipëdos muzikiniame teatre savotiðkai paþymëti dieviðkuoju Mocarto „prisilietimu“. Sausio 28-àjà maestro prof. Saulius Sondeckis diriguos paskutinájá jo kûriná – „Requiem“. Já atliks mûsø teatro solistai Svetlana Konstantinova (sopranas), Dalia Kuþmarskytë (mecosopranas), vilnietis Algirdas Janutas (tenoras), Artûras Kozlovskis (bosas), taip pat Klaipëdos miðrus choras „Aukuras“ ir, þinoma, mûsø teatro choras bei orkestras. Þymiajam Mocarto kûrybos þinovui ir interpretatoriui prof. Sauliui Sondeckiui kûriná ágyvendinti padëjo chormeisteriai Alfonsas Vildþiûnas bei Vladimiras Konstantinovas.

Sausio 28-oji þenklinama dar vienu ávykiu. Tàdien savo egzistavimà pradës Klaipëdos valstybinio muzikinio teatro bièiuliø klubas. Pirmuoju jo sveèiu kartu su jumis ir taps maestro Sondeckis.

Mitais ir legendomis apipinto „Requiem“ autorius nebus pamirðtas visus metus. Pasak teatro vadovës Audronës Þigaitytës-Nekroðienës, gruodþio mënesá mûsø teatro gerbëjams bus skirta operos „Don Þuanas“ premjera.

Jau vasario 25-àjà mûsø teatre ávyks þymiosios Johano Ðtrauso operetës „Ðikðnosparnis“ premjera. Tai, kad daugelyje muzikiniø teatrø scenø statomas veikalas publikos yra ypaè laukiamas, patvirtina jau dabar pastebimas jos susidomëjimas spektakliu. Tai, kad publika iðvys gerokai netikëtà „Ðikðnosparnio“ pastatymà, byloja spektaklio kûrëjø komanda. Operetës dirigentas, ðio þanro kanonø þinovas – Stasys Domarkas. Nenuspëjamumo spektakliui suteikia reþisierius Ramûnas Kaubrys, dailininkai Artûras Ðimonis, Jolanta Rimkutë, choreografas Aurelijus Liðkauskas bei chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. Iðskirtinis stilius ir netikëti sprendimai (tai liudija ir teatro hitu tapusi „Paryþiaus katedra“) tapo neatsiejama jø darbø vizitine kortele.

Kovo mënuo ypatingu taps operos þanro gerbëjams. Á scenà sugráð festivalinë P.Maskanjo „Kaimo garbë“ ir jau seniai iðsiilgtas Dþ. Verdþio „Rigoletas“. Beje, pastarajame spektaklyje Rigoleto vaidmená atliks prof. Eduardas Kaniava.

Klaipëdos valstybinis muzikinis teatras, neapleisdamas svajoniø apie naujojo pastato vizijà, kaip niekad siekia árodyti savo reikðmæ miestui ir jo kultûrai. Balandþio 7-àjà su iðties áspûdinga programa – V.A.Mocarto Simfonija g-moll bei P.Èaikovskio operos „Pikø dama“ fragmentais kolektyvas po gerokos pertraukos dalyvaus „XXXI Klaipëdos muzikos pavasaryje“. Dar syká subtiliai priminsime, kad Klaipëda, plëtodama savo istorines ir muzikines tradicijas, turi pajëgø simfoniná orkestrà. Programà diriguos jaunas dirigentas Dainius Pavilionis. Tai dar vienas patvirtinimas, kad esame atviri ávairioms idëjoms ir sprendimams.

Geguþës mënesá simfoninës muzikos gerbëjams bus pristatyta iðties elitinë, pas mus itin retai atliekama R.Vagnerio kûriniø programa. Ðákart uþ dirigento pulto iðvysime tikrai áspûdingos biografijos dirigentà Ilmarà Lapiná, ne taip seniai tapusá Klaipëdos valstybinio muzikinio teatro dirigentu.

Teatro publikos, daugelio jo iðtikimø gerbëjø neapleidþia mintis, kaip kinta teatro veiklos koncepcija jam vadovauti pradëjus kompozitorei Audronei Þigaitytei-Nekroðienei. Þinant, kad ji yra ne tik kompozitorë, bet ir muzikos istorikë, manau, dësninga, kad naujoji vadovë pasirinko pagarbos vertà mûsø teatro istorijos puoselëjimo kelià. Ágyvendindama savo kûrybinæ programà, pirmiausia ji atsigræþia á teatro praeitá. Árodymas to – nuo pat liepos mënesio prasidësiantis retrospektyvinis festivalis „Klaipëdos muzikinis: vakar, ðiandien, rytoj“. Jis, beje, graþiai ir prasmingai susilies su maestro Stasio Domarko sumanytu ir puoselëtu IX operos ir simfoninës muzikos festivaliu „Muzikinis rugpjûtis pajûryje“. Ðiemt muzikinis rugpjûtis prasidës jau liepà. Publika bus nustebinta retrospektyvai atnaujintomis I.Stravinsko opera-oratorija „Edipas Karalius“, Þ.Bizë opera „Karmen“ su vokalo garsenybe Sergejumi Larinu, atliksianèiu Don Chozë partijà, K.Orfo „Carmina Burana“ ir kitais teatro repertuaro „aukso fondà“ sudaranèiais veikalais. „Karmen“ metu tikra koridos aikðte turëtø virsti Atgimimo aikðtë. Retrospektyvinio festivalio idëja grindþia kelià Klaipëdos muzikinio teatro 20-meèiui, kurá minësime 2007 metø sausio 1-àjà.

Ypatingo publikos palaikymo turëtø sulaukti ta þinia, kad ðià vasarà operø, baletø, opereèiø bei miuziklø pastatymais galësime þavëtis natûralaus saulëlydþio fone. Metø pabaigoje Muzikiniame teatre rampos ðviesà turëtø iðvysti dar dvi premjeros – P.Èaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“ ir A. Þigaitytës muzikinë drama „Frank‘Einsteinas XXI amþius“.

||||||||