Kvartetas demonstravo aktoriná meistriðkumà

TEATRAS. PREMJERA

Kvartetas demonstravo aktoriná meistriðkumà

Rolanda LUKOÐEVIÈIENË

Nedëkingas uþsiëmimas – raðyti apie jubiliejinius reikalus. Pagarba, tolerancija tampa savotiðka indulgencija. Taèiau savaitgalá parodytas R.Harvudo „Kvartetas“, reþisuotas Povilo Gaidþio, ir iðgyvenæs aktorës Elenos Gaigalaitës, vaidinusios Sesilæ Robson, gimtadienio euforijà, neiðvengiamai uþpildys dar vienà Klaipëdos dramos teatro repertuaro niðà – kaip tragikomiðkas, turbût „nekasinis“, á vyresniosios kartos þmoniø pasaulëjautà orientuotas spektaklis.

Pasikliauja aktoriais

Graþu, kad teatras vertina vyresniosios kartos aktorius ir jiems suteikia visas galimybes iðeiti á scenà. Tam itin tiko ir R.Harvudo „Kvartetas“ – netgi pjesës personaþø gyvenimø istorijos tobulai siejasi su teatro uþkulisiais: keturi buvæ þymûs operos solistai, vis dar trokðtantys bûti svarbûs ir reikalingi, iðeinantys gal bene paskutiná kartà á scenà ne ið tiesø sudainuoti savo genialiø partijø, bet pabûti ðalia jø statistais.

Keturias prigesusias, seneliø prieglaudoje paskutines dienas leidþianèias operos þvaigþdes vaidina spindinèios Klaipëdos dramos teatro vyresniosios kartos þvaigþdës: E.Gaigalaitë, po ilgos pertraukos á scenà vël pakilusi Marija Èerniauskaitë, Povilas Stankus ir Bronius Graþys. Graþus kvartetas, turintis potencijos pademonstruoti ðiuolaikiniame teatre jau kiek primirðtà profesionalios aktorystës stebuklà. Taèiau pernelyg pasikliaudamas neabejotinais keturiø aktoriø talentais, reþisierius tarsi lieka nuoðalyje. Tai, þinoma, leidþia visu ryðkumu atsiskleisti aktoriø galimybëms, bet susilpnina paties reginio efektà ir nejuèia priverèia ilgëtis reþisûros.

Trukdo vertimas

Drásiu pastebëti, jog kiek abejoniø sukëlë pjesës vertimas (vertëju programëlëje vadinamas raðytojas Sigitas Poðkus), vietomis akivaizdþiai turintis tiesioginio vertimo ið rusø kalbos prieskoná: „bendrai“, „vienok“ ir kitokie þodelyèiai ðiek tiek nuskurdina personaþø kalbà, rëþia ausá ir sukuria netikrumo áspûdá – juk scenoje kalba inteligentai, kadaise þibëjusios operos þvaigþdës.

Þvelgiant atskirai á kiekvienà vaidmená, ið tiesø galima pasidþiaugti aktoriø profesiniu meistriðkumu: stengtasi iðjausti kiekvienà personaþo charakterio niuansà, atskleisti buvusiø operos þvaigþdþiø gyvenimo uþkulisius. Ðiuolaikiniame teatre kiek devalvuota vertybë – itin atsakingas poþiûris á vaidmená – „Kvartete“ suspindi paèiomis ryðkiausiomis spalvomis: jaunimui yra ko pasimokyti ið keturiø scenos veteranø. Gal kartais, norint labiau iðryðkinti kai kuriuos niuansus, pernelyg pabrëþiamas antrasis planas, ákyriai perðamos potekstës, taèiau, manyèiau, ðie nepageidautini kontrastai laikui bëgant pranyks.

Þaidþia pustoniais

Po ilgos pertraukos scenoje pasirodþiusiai aktorei M.Èerniauskai-

tei, vaidinusiai buvusià Redþio þmonà Dþinæ Horton, „Kvartetas“ iðties prilygo neeilinei premjerai. Aktorë ákûnija vis dar aikðtingos, taèiau savo bejëgiðkumà suvokianèios þvaigþdës paveikslà. Tai sodrus, kupinas pustoniø, psichologiðkai motyvuotas vaidmuo. Dþinë Horton atskleidþiama kaip nepaprastai þmogiðka bûtybë, gebanti pripaþinti klaidas ir èia pat vël jas daranti.

P.Stankaus Vilfredas Bondas – þaismingas, nuolat seksualiai susirûpinæs ir, akivaizdþiai, vis dar nepamirðæs profesiniø ambicijø vyras, vos pastebimai konkuruojantis su Redþinaldu Peidþetu (B.Graþys).

Kaip jam nusibodæs tas Figaro! Taèiau akivaizdu: juk vaidmenyje Vilfas suspindëtø visomis buvusios didybës spalvomis.

Màslus, inteligentiðkas Redþinaldas Peidþetas – su vis prasprûstanèiomis vaikiðkomis nuoskaudomis dël marmelado ar nenusisekusios santuokos su Dþine. Aktorius B.Graþys þongliruoja prieðtaringomis ðio personaþo dermëmis. Gal dël didelio noro pa-

rodyti Redþá kuo ðiltesná B.Graþys kartais per daug eksploatuoja marmelado temà, padaugindamas dëmesio „karvei Andþelikai“. Perðokimas nuo ramaus filosofavimo prie kaþkur regimos Redþá áskaudinusios moters pernelyg demonstratyvus ir pabrëþtas.

Demonstruoja kostiumus

Gal kiek gylio ir subtilumo pritrûko Sesilës Robson paveikslui: besaikis E.Gaigalaitës blaðkymasis po scenà, primygtinai demonstruojamas kojiniø taisymas, pernelyg pabrëþiami neðvankûs juokeliai kiek nesiderino su linksmos, naivokos, ant pamiðimo ribos kabanèios Sesilës ávaizdþiu. Labiau vykusios intymios iðpaþintys, kada aktorë pasakoja apie savo patirtá su gyvenimo vyrais.

„Kvartetas“ nesigvieðia tapti reþisûrinës iðmonës demonstravimo placdarmu. Neuþsiþaidþiant efektais, visas sceninis vyksmas remiasi keturiais aktoriniais darbais. Taèiau, net ir itin gerbiant aktoriø profesionalumà, jø meistrystæ, norisi ðiek tiek daugiau negu girdëti tekstà. Norisi reginio ir tvirto reþisieriaus mosto, sudëliojanèio visus taðkus ant „i“. Norisi finalo, o ne prabangiø teatriniø kostiumø demonstravimo.

Nesinorëtø tikëti, jog „Kvarteto“ pabaiga sumanyta tarsi fonas po spektaklio laukusiems jubiliejiniams sveikinimams. Nors spektaklio finalas trijø valandø reginá subanalina iki paprasèiausio koncertinio nusilenkimo, norisi tikëti, jog tai tebuvo savotiðka repeticija. Ir „Kvarteto“ ambicijos – „árodyti pasauliui, jog talentas neturi amþiaus“, – iðties pasitvirtins…