Lietuvos lëliø teatro mokyklà

Bialistoke klaipëdieèiai pristatë

Lietuvos lëliø teatro mokyklà

Salomëja BURNEIKAITË

Tarptautinis lëliø teatro mokyklø festivalis, vykæs birþelio 22-27 dienomis Varðuvos A. Þelverovièiaus (Aleksandr Êelwerowicz) vardo teatro akademijos Bialistoko lëliø teatro fakultete (Lenkija), buvo viena ið projekto „Teatro figûra Europa 2000“ daliø. Jis iðraiðkingai papildë tuo paèiu metu vykusiø Bialistoko miesto kultûros dienø programà ir paþymëjo ðios mokyklos 30-ies metø jubiliejø.

Ðiam festivaliui Klaipëdos lëlininkai ruoðësi labai atsakingai. Kelionës tikslas buvo ne tik parodyti KU diplomantës Gintarës Radvilavièiûtës spektaklá, bet ir pristatyti Lietuvos lëliø teatro mokyklà, t.y. Klaipëdos universitetà, kuriame ðá pavasará diplomus gavo pirmieji Lietuvos lëliø teatro reþisieriai. O jei mokykla laikytume ne tik institucijà, ruoðianèià specialistus, bet paþiûrëtume á jà kaip á reiðkiná, atspindintá Lietuvos lëliø teatro procesà, já kûrusiø ir kurianèiø iðkiliausiø asmenybiø kûrybiná indëlá, meninës kalbos raidos tendencijas, tai atsakomybë tik iðauga.

Susirinko ið viso pasaulio

Festivalio programa buvo ir plati, ir labai átempta. Bialistoko lëliø teatro fakulteto dekanas prof. M. Vaðkelis, kuris buvo ir ðio festivalio direktorius, atidarymo metu pasakë stengæsis sudaryti galimybæ susitikti ávairiø ðaliø jauniems lëlininkams, suteikti jiems progà pamatyti kolegø eksperimentus, dalintis naujomis idëjomis. Kûrybiniø ieðkojimø tema „Lëlë – ne lëlë“ apëmë visà plaèià ðiuolaikinio lëliø teatro ieðkojimø paletæ. Joje tilpo ne tik tai, kas tradiciðka, bet ir tai, kas nutolæ nuo tradiciniø lëliø teatro formø ir pasireiðkia dràsiais eksperimentais.

Per penkias dienas ávyko 106 renginiai: ávairiø ðaliø lëliø studentø spektakliai, teatro mokyklø pristatymai, teorinë praktinë konferencija, paroda ir susitikimai su jos rengëjais, susitikimai su lëlininkais ið viso pasaulio festivalio klube, meistriðkumo pamokos, videomedþiagos perþiûros. Penkiø dienø festivalio programà rengë ir kuravo 77 festivalio organizatoriai, jame dalyvavo 300 sveèiø ið viso pasaulio.

Ar reikia mokytø lëlininkø?

Ðis pasaulio lëliø teatro mokyklø forumas prasidëjo parodos „Fetiðas – ne fetiðas“ atidarymu. Joje buvo eksponuojama 700 apeiginiø Afrikos lëliø. Garsus lëliø teatro teoretikas ir istorikas prof. Henrikas Jurkovskis (Henryk Jurkowski) pakvietë visus, o ypaè studentus lëlininkus, aktyviai dalyvauti konferencijoje „Aktorius lëliø teatre. Praktika – mokymas – teorinis kontekstas“ ir kartu aptarti lëliø teatro aktoriø ugdymo dalykus, iðkeldamas klausimà – ar lëlëms reikia mokytø lëlininkø? Profesorius akcentavo Afrikos meno reikðmingumà, pabrëþdamas, kad mes esame uþmirðæ savo pirmapradæ kultûrà. Turime atrasti jà savajame màstyme.

Prie ðios temos buvo sugráþtama konferencijos metu, paþymint, kad lëlininkø mokymasis gali vykti ávairiais bûdais – mokantis pas meistrà, specialioje teatro studijoje ar kuriant bei vaidinant spektaklius. Daugelis ðiuolaikiniø lëlininkø siekia aukðtojo universitetinio iðsilavinimo, suteikianèio galimybæ ágytas pagal specialià programà profesines þinias taikyti platesniame kultûriniame kontekste.

Susipina du keliai

Akcentuodamas etnokultûrines lëliø teatro iðtakas, prof. M. Vaðkelis priminë nepamirðti savøjø ðaknø. Paklaustas, kà ádomaus pastebëjo ir galëtø apibûdinti kaip naujà tendencijà ðiuolaikiniame lëliø teatre, profesorius atsakë áþvelgiàs dvi kryptis: vieni kûrëjai gráþta prie tradicinio lëliø teatro – tokie yra Italijos lëlininkai ir jø comedy dell’art teatro galimybës, kiti menininkai eina asociatyvaus màstymo keliu, siekdami gilaus refleksyvumo, ir jø spektakliai yra visiðkai kitokie. Taèiau ðie keliai daþnai susipina, papildydami vienas kità.

Jaunieji lëlininkai domëjosi vieni kitø kûrybiniais darbais, bendravo. Paaiðkëjo, kad kai kurios ðalys turi po kelias ávairiø lygiø lëliø teatro mokyklas, besiremianèias savomis tradicijomis. Ið dalyvavusiø festivalyje tokios yra Prancûzija, Italija, Lenkija, Èekija, Slovakija, Vokietija, Vengrija, Ispanija, Didþioji Britanija, Rusija, Ukraina, Armënija, Baltarusija, Bulgarija, Iranas, Izraelis, Afrikos ðalys. Taèiau Latvija, Estija ir Lietuva savo ðaliø Muzikos akademijose yra parengusios po vienà lëliø teatro aktoriø kursà. Ðiame festivalyje Lietuvos lëliø teatro mokyklai atstovavo pirmieji lëliø teatro reþisieriai (kurso vadovë doc. Jûratë Januðkevièiûtë), gavæ diplomus Klaipëdos universitete.

Lëlë – kultûros modelis

Didelá áspûdá paliko apeiginiø Afrikos lëliø paroda „Fetiðas – ne fetiðas“. Parodos kuratorë, Afrikos teatro ekspertë Oleñka Darkowska-Nidzgorski tapo parodos gide. Kadaise jà suþavëjo Paryþiuje matyta lëlë, kuri turëjo du veidus: þmogaus ir gyvulio. Ðie áspûdþiai jà nuvedë á etnografiná muziejø ir paskatino giliau domëtis Afrikos teatru ir paraðyti daktaro disertacijà. Yra labai daug lëliø rûðiø, ir jas sunku apibûdinti Europos lëlininkø terminais.

Afrikos teatre viskas susijæ su ritualais. Nevengiama ir komiðkø elementø, uþuominø á ðiuos laikus. Ið tiesø ðie vaidinimai leidþia pajusti kaþkà pirmykðèio, seno. Jiems nereikalinga áprasta scena. Tai teatras, kuriame dalyvaujama, bet ne þiûrima ið ðalies.

Padeda paþinti pasaulá

Ávairiu metu spektakliai ir lëlininkø pasirodymai vyko Bialistoko lëliø teatro didþiojoje ir maþojoje salëse, mokomajame ir dramos teatruose, studentø auditorijose, miesto muziejuje, aikðtëje bei festivalio klube. Kiekvienas rinkosi tai, kas jam svarbiausia. Þinoma, negalëjome bûti visur. Matyti ávairiø ðaliø studentø spektakliai paliko labai ryðkiø áspûdþiø. Juk lëlë ðiandien nebëra tik lëlë áprasta prasme. Daugelyje lëliø teatro mokyklø studijuojamas daiktø ir objektø teatras atveria savità kiekvienos tautos asociatyvaus màstymo bûdà, nulemtà prigimtiniø tautos savybiø, ir padeda giliau paþinti pasaulá, þmogø, jo istorijà bei teatrà kaip vieningà visumà.

Deja, mûsuose dar áprasta manyti, kad lëliø teatras yra skirtas tik vaikams. Tik du spektakliai ið visø matytø festivalyje buvo skirti vaikø ir miðriai publikai. Visi kiti – orientuoti á suaugusá þiûrovà. Ar tai nereiðkia, kad ði meno rûðis ádomi kaip pasaulio paþinimo bûdas? Juk þaidþia – ne tik vaikai…

Moko svajoti ir tikëti

Daugelis lëlininkø, sutiktø Bialistoko festivalyje, á savo profesijà þiûri rimtai, ir tai teikia vilèiø. Nebenustebau ðá kartà iðgirdusi dþiaugsmingai atsidûstant vienà jaunà lëlininkæ: „Koks vis dëlto rafinuotas tas lëliø pasaulis!.. Ir koks graþus!“ Tai buvo pasakyta po vengrø spektaklio pagal broliø Grimø pasakà „Mieganèioji graþuolë“, kurá parodë Budapeðto teatro ir kino universiteto studentai. Ðiame spektaklyje galëjome „perskaityti“ visà lëliø teatro istorijà – nuo lëliø teatro þenklø liaudies kultûroje (liaudiðki aktoriø kostiumai, taikomosios dailës dekoro elementai, nesudëtingos liaudiðkø vaidinimø lëlës, kaukës, ðeðëliø teatro fragmentai) iki subtiliausiai valdomos þavingos lëlytës-marionetës. Svarbiausia, kad visi elementai, iðmintingai sujungti vieningoje visumoje – lëliø teatro spektaklyje, buvo motyvuotai suderinti ir emociðkai paveikûs tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vengrø spektaklyje galëjome tik nujausti klausimà be jokios didaktikos: ar mokome ðiandien vaikus svajoti? Svajonës tikrai pildosi! O patys ar tuo tikime?..

Lydëjo ovacijos

Klaipëdos universiteto diplomantës Gintarës Radvilavièiûtës spektaklis jaunimui ir suaugusiems „Vienintelë“ gana ryðkiai ásiterpë á festivalio programà. Apie tai byloja ir faktas, kad klaipëdieèiø spektaklio nuotrauka papuoðë specialaus festivaliui skirto leidinio „Gazeta wyborcza“ virðelá.

Didþiuliø lëliø plastikos, spalvø ir ðokio kalba perteikta graudi istorija be þodþiø apie amþinàjá meilës ilgesá tarptautinës lëlininkø auditorijos buvo suprasta, palydëta pritarimo ovacijomis ir asmeniniais reþisierës sveikinimais uþkulisyje.

Festivalyje pristatant Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Reþisûros katedros doc. Jûratës Januðkevièiûtës parengtà lëliø teatro reþisieriø rengimo programà, pagal kurià studijavo pirmieji Lietuvos lëliø teatro reþisieriai, diplomantës Auðra Daukantaitë ir Gintarë Radvilavièiûtë parodë filmuotà studijø medþiagà, atsakë á klausimus.

Klaipëdos lëlininkai gráþo ákvëpti dirbti ir kurti savàjá teatrà.