Tą ramų vakarą žiemos,
Stovėjome ant tilto Palangos
Man buvo gera jaust tavas rankas,
Žiūrėt į šėlstančias bangas.
Nebuvo nieko – tiktai tu ir aš,
Kalbėjom viens kitam apie savo svajones
Norėjau, kad visa tai tęstūs amžinai,
Bet meilė dužo kaip dūžta i krantus laivai…
gulbe
