Kažkur ėjau
Į šlapią
Cementą byrėjo
Mano kojos
Išvien kartu su
Grindinio plytelėm
Kažkur ėjau ne aš
Plytelės ėjo
Ir nunešė mane
Prie šito namo –
Didelės mokyklos
Kuri įkalino
Ir pasiliko saugot
Vaiką
Ir nosį įremtą
Kuri išvien
Kartu suplyšusiu
Stiklu kvėpavo
O aš kada jį pamačiau
Išdžiūvo mano akys
Ir atplėšt vokų
Kurie išvien, kartu
Su miežium augo
Aš negalėjau
O vaikas
Verkė
Ir man taip gaila
Buvo mūsų, jo švarkas ilgas
Kojos skęsta uniformoj
O mano marškiniai suplyšta
Ir krenta sagos su dviem tuščiom skylėm
O tu su adatom žaidi.
abrikosas
