Muzikos istorijos ir teorijos katedra ðventë auksaspalvá jubiliejø

Muzikos istorijos ir teorijos katedra ðventë auksaspalvá jubiliejø

Muzikos istorijos ir teorijos katedros kolektyvas ir Menø fakulteto dekanas prof. V.Tetenskas (pirmas deðinëje) ásiamþino atminimui per jubiliejinæ ðventæ. Katedros vedëja prof. dr. D.Kðanienë ir Menø fakulteto dekanas prof. V.Tetenskas drauge suraikë jubiliejiná tortà.

Milda Kazakevièienë

Rudeniui ásibëgëjus Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedra ðventë brandø 30-meèio jubiliejø, kurá áprasmino du renginiai: respublikinë muzikologinë konferencija ir katedros kompozitoriø kûriniø koncertas.

Tapo fakulteto aðimi

Muzikos istorijos ir teorijos katedra yra specifiðka: èia bendradarbiauja skirtingø specialybiø muzikai – kompozitoriai, istorikai, teoretikai, folklorininkai. Ðie ávairiø srièiø specialistai dësto pagrindines teorines disciplinas visø Menø fakulteto katedrø studentams. Todël, pasak prodekanës doc. E.Savukynaitës, ði katedra tapo fakulteto aðimi. Pagal paruoðtà atskirà programà nuo 1995-øjø èia vyksta muzikologijos bakalauro, o nuo 1996 metø – ir magistrantûros studijos.

Per deðimtmeèius keitësi katedros vadovai, kol jos vairo neperëmë muzikologë prof. dr. Daiva Kðanienë, tapusi ilgamete, nepamainoma ðios katedros vedëja. Ávairavo ir pedagogø gretos – dabar èia dësto trys profesoriai, keturi docentai ir keturi lektoriai.

Ðios katedros iniciatyva veiksmingai funkcionuoja Muzikologijos institutas, vadovaujamas prof. dr. Danutës Petrauskaitës. Èia dësto kone visi (iðskyrus tris asmenis) Lietuvos kompozitoriø sàjungos Klaipëdos skyriaus, vadovaujamo prof. Remigijaus Ðileikos, nariai.

Katedros profesoriai skaitë paskaitas JAV, Ispanijos, Vokietijos, Turkijos universitetuose, dalis pedagogø yra pelnæ premijas bei apdovanojimus, o kompozitoriai uþsienyje sëkmingai atstovauja Lietuvos muzikinei kultûrai.

Nuo 1992-øjø rengiamos muzikologinës konferencijos „Muzikos meno idëjos ir keliai“, ákomponuotos á LKS Klaipëdos skyriaus ruoðiamus tarptautinius naujosios muzikos festivalius „Mariø klavyrai“.

Katedros docentës Rûtos Vildþiûnienës suburtas Menø fakulteto folkloro ansamblis „Auksodis“ ne kartà dalyvavo garsiosiose „Europiadose“.

Subûrë ðalies muzikologus

Katedros jubiliejaus proga spalio 27-àjà surengtoje respublikinëje muzikologinëje konferencijoje buvo perskaityta deðimt moksliniø praneðimø. Juos galëtume surikiuoti á muzikologinius statistinius (prof. dr. D.Kðanienës „Muzikos istorijos ir teorijos katedros kelias“; Ðiauliø universiteto doc. dr. Ryèio Urnieþiaus „XX a. muzikos puèiamøjø orkestrui akademiniø þanrø raida ir ypatumai“) ir etnomuzikologinius (VDU habil. dr. Romualdo Apanavièiaus „Etninë muzika – seniausio ryðio tarp „ðio“ ir „ano“ pasaulio priemonë?“ ir prof. habil. dr. Alfonso Motuzo „Vilniaus Trijø Kryþiø kalno muzika; vietos ir atneðta tradicija“ bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorës Virginijos Apanavièienës „Etnografiniai regionai lietuviø kompozitoriø kûryboje“).

Du praneðimai skirti muzikos istorijos srièiai: prof. dr. D.Petrauskaitës „Muzika Kauno gete: nuo giesmës iki simfonijos“ ir Linos Liakðienës „Ðilutës kultûrinës muzikinës draugijos XIX a. pab. – XX amþiaus pirmoji pusë“. Pastaroji praneðëja uþ ðiais metais apgintà magistrantës darbà (vadovë prof. D.Kðanienë) spëjo pelnyti jau dvi premijas.

Du vilnieèiø muzikologiø praneðimai nagrinëjo iðkiliøjø kompozitoriø meninës pasalëjautos ir stiliaus ypatumus (doc. dr. Audronës Þiûraitytës „Biblijos motyvai ir muzikiniai „mitai“ (archetipai) Onutës Narbutaitës kûryboje“ ir doc. dr. Rûtos Gaidamavièiûtës „Vidmanto Bartulio „Pamoka“ – tarp aleatorikos ir autorinës interpretacijos“). Teoriniame darbe „Generalboso menas kaip baroko muzikos mokslo teorija“ doc. dr. Graþina Daunoravièienë, remdamasi naujausiais muzikologijos mokslo tyrimais, koregavo kai kuriuos baroko terminus, sàvokas, muzikos interpretacijos nuostatas.

Naujumu iðsiskyrë ir moksliðkai pagrástas prof. A.Motuzo praneðimas, sugriovæs tradicinæ nuostatà ir árodæs, kad Trijø Kryþiø kalno Vilniuje iðtakos yra ne bernardinø, o pranciðkonø pamaldumo kultûros dalis ir apeigø ðaknys – ne religinës ar mitologinës, o bendrakultûrinës.

Tematikos originaliu naujumu iðsiskyrë ir prof. D.Petrauskaitës darbas, kurio pagrindinë informacijos dalis ir muzikos kûriniai surinkti JAV muziejø archyvuose.

Problematiðki, ádomûs, iliustratyvûs praneðimai iðprovokavo karðtas diskusijas. Konferencija, kurioje atstovautos pagrindinës pasaulinës muzikologijos sritys, sulaukë didelio susidomëjimo ir praturtino jos dalyvius.

Surengë Klaipëdos kûrëjø koncertà

Tà patá vakarà KU koncertø salëje klausëmës Klaipëdos kompozitoriø instrumentinës muzikos. Vakarà vedusi ðio renginio iniciatorë prof. dr. D.Kðanienë charakterizavo katedros kompozitorius, jø kûrybà, ðiltai pristatydama ir atlikëjus.

Pirmoje koncerto dalyje dominavo fortepijonas – galëjome gërëtis ne tiktai atlikëjø, bet ir naujo fortepijono privalumais.

Meniðkai sudëtingà, koncertiðkà programà atliko talentingi, patyræ Lietuvos instrumentalistai, vienmintiðku ansambliavimu atskleidæ kûriniø vidiná turiná, jø meninës bei techninës raiðkos ypatumus. Zigmo Virkðo (1945-2001) „Vandenis“ fortepijonui pianistës doc. Tatjanos Romaðkinos atliktas su ryðkia menine pagava. Docenèiø Ingos Maknavièienës ir T.Romaðkinos fortepijoninis duetas vieningai perteikë ðmaikðèià, impulsyvià kompozitoriaus Jono Domarko simfoninio kûrinio „Capriccio“ kamerinæ versijà. Natalijos Eager „Sielos sezonø“ III dalies neoromantiðkai amerikietiðkà muzikos kolorità ekspresyviai, kûrybingai interpretavo prof. Vilmanto Bruþo (trimitas) ir doc. I. Maknavièienës duetas.

Koncerto pirmosios dalies centriniu programos numeriu tapo prof. Remigijaus Ðileikos Trio fleitai, fortepijonui ir muðamiesiems. Valentinas Gelgotas (fleita), T. Romaðkina ir Saulius Astrauskas (muðamieji) áprasmino kontrastingø muzikos sferø – drastiðkai impulsyvios ir liûdnokos lyrinës – logikà, pabrëþë charakteringø muðamøjø tembrø meninæ raiðkà.

Antràjà koncerto dalá grieþë Klaipëdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Liudos Kuraitienës, jam dirigavo Tomas Ambrozaitis. Skambëjo kompozitoriui Juliui Juzeliûnui dedikuotø dvideðimties kompozitoriø sukurtø Variacijø ciklo trys miniatiûros, kuriø autoriai – O.Narbutaitë, V.Jurgutis ir R.Ðileika. T. Ambrozaièio vadovaujamas orkestras iðraiðkingai perteikë Alvido Remesos Rondo muzikoje vyravusá grakðtø polifoniðkà energingumà bei kontrastingo epizodo charakteringà keistà „neþemiðkumà“.

Pastaruoju metu kompozitorius Jonas Paulikas savo naujais kûriniais klausytojø nelepino, todël su ádomumu klausëmës pernai jo sukurtos dviejø daliø Muzikos styginiams, kurioje apibendrinti pamëgtos polifoninës technikos pasiekimai, daugiau vietos skiriant iðraiðkingai tauriai lyrikai.

Jubiliejaus ðventës finale aidëjo nuoðirdûs kolegø sveikinimai, scenoje suðvito auksaspalvës rudeniniø gëliø puokðtës…

||||||||