PARODØ ATSPINDÞIAI
Tapyba dairosi naujø iðrinktøjø
Goda GIEDRAITYTË
Klaipëdos meno horizontus ðià savaitæ praskaidrino jaunøjø meno kûrëjø ið Vilniaus projektas Totoriø gatvës menininkai ir sveèiai, praëjusá penktadiená pristatytas Dailës parodø rûmuose. Jo paroda veiks iki balandþio 4-osios.
Renkasi alternatyvà
Postmodernaus meno labirintuose, kur vyrauja ðiuolaikinës medþiagos, koncepcijos ir priemonës, tapyba iðnyra kaip keistas tradicijos ir ðiandienos samplaikos fenomenas. Kvepianti materialiu, apèiuopiamu daþø sluoksniu ir gruntuotos drobës pavirðiumi ji pelnytai skverbiasi tarp multimedijos voratinkliø bei hieroglifiðkø videomeno þenklø. Skverbiasi, ieðkodama naujø iðrinktøjø savo grynosios kalbos iðraiðkai, jos apvaldymui, ásisavinimui ir perfrazavimui.
Tais iðrinktaisiais ðiandien tampa jaunoji profesionaliø menininkø karta, persisotinusi siûlomomis meta-meno konstrukcijomis ir tapybà besirenkanti kaip intriguojanèià ir provokuojanèià alternatyvà. Ávaldyta technika ir priemoniø arsenalas leidþia ieðkoti svarios koncepcijos argumentuotës. Tai ir daro Totoriø gatvës menininkai.
Kodël totoriai?
Grupëje yra keturiolika nariø Ð. Bartaðiûtë, I. Ciparytë, M. Grigonytë, A. Juðkaitë, P. Juðka, O. Juðkienë, L. Karaliûtë, D. Kaupas, I. Ramanauskaitë, V. Simutis, J. Skuratova ir kt. dauguma jau baigusiø studijas Vilniaus dailës akademijos Monumentaliosios dailës katedroje. Pasak Onutës Juðkienës, studijø metu susiburti paskatino dëstytojo J. Kazlausko iðsakyta mintis, jog menininkas turi sudominti aplinkà savo kûryba, pats iðeiti á plaèiàjà visuomenæ ir teigti save, kaip lygiavertá kitoms specialybëms profesionalà, o ne kaip atsiskyrëlá, nesuprastà kûrëjà. Suvokdami, kad pavieniui Lietuvos meninëje scenoje bus sudëtinga iðkilti ir iðlikti, jaunieji dailininkai 22-ame Totoriø gatvës (ið èia ir grupës pavadinimas) name Vilniuje ákûrë atviras Senamiesèio jaunøjø menininkø dirbtuves kuriose kiekvienas lankytojas gali ne tik apþiûrëti ekspozicijà, bet ir stebëti gyvà kûrybiná procesà. Dirbtuviø atidarymo proga 2003 metø pavasará buvo surengta ir pirmoji oficiali grupës paroda.
Viena mokykla skirtingos átakos
Visus grupës narius vienija pozityvi estetika, taèiau kiekvienas turi savità stiliø. Dauguma menininkø kuria remdamiesi ankstesniøjø kartø patirtimi, taèiau neatkartodami, o interpretuodami, siekdami praturtinti jà savu poþiûriu á realybæ. Átakos labai ávairios: nuo gotikos, akademizmo, secesijos iki abstraktaus meno.
Pauliaus Juðkos kûriniai alsuoja natûralistine vaizduojamo objekto ar siuþeto traktuote. Eskaluodamas grynàjà senøjø meistrø plastikà, tapytojas mëgaujasi paèia tapybos esme spalvos ir ðviesos interakcija.
Stilistiðkai jam artima Agnë Juðkaitë pati ávairiapusiðkiausia grupës narë realistinæ vaizdo ekspresijà perkelia á ðiandienos siuþetø ávaizdijimà. Jos kûriniuose, kuriuose ryðki angliðkosios tapybos mokyklos atstovø F. Beikono, L. Froido ar S. Spencerio refleksija, dominuoja socialiai angaþuoti motyvai: alkoholikai, rûkaliai, troleibusø keleiviai etc.
Savitas Vaido Simuèio stilius realistiná paveikslà perskrodþia siûlø motyvais.
Originali akvarelinë Ðarûnës Bartaðiûtës tapymo maniera bei lengvas kompozicinis kûriniø konstravimas autoræ savotiðkai priartina prie prancûzø tapytojo Baltuso estetikos. Onutës Juðkienës kûriniai XIX a. pabaigos meno reinterpretacijos, ataidinèios secesijos bei simbolizmo átakomis.
O Ieva Ramanauskaitë semiasi ið XX a. pradþios autoriø H. Matiso, P. Gogeno ar kubistinës P. Pikaso kûrybos. Egzotiðkomis figûrëlëmis uþpildyti drobës pavirðiai kuria vientisà plastinæ neiðsenkanèià moters ir vyro santykiø istorijà.
Vienintelë abstrakèiosios tapybos atstovë Iveta Ciparytë deklaruoja grynosios spalvos primatà.
Per dvi sales nusidriekusià tapytojø ekspozicijà paávairina Miglës Grigonytës tekstilës, Julijos Skuratovos, Ieva Paltanavièiûtës ir kitø autoriø grafikos bei Dariaus Kaupo metalo plastikos kûriniai.
Pasiruoðæ augti
Bûdami skirtingi, visi Totoriø gatvës menininkai iðlieka vienos juos iðauginusios mokyklos mokiniais, siekianèiais praturtinti gautas þinias asmenine patirtimi bei iðgyvenimais. Dideli masteliai, ávaldyta technika, dëmesys figûratyviai tapybai, argumentuota koncepcija viskas byloja apie profesionalø jaunøjø pasiruoðimà. Tai liudija ir naujosios kartos, drástanèios deklaruoti savàjá AÐ, augimà. Todël grupës nariams telieka palinkëti ásilieti á turtingà Lietuvos meniná gyvenimà, pratæsiant bei praturtinant Vilniaus meno mokyklos tradicijà.
