Gegužės 8–30 d. uostamiesčio galerijoje „Lyceum“ veikia žymaus Klaipėdos krašto dailininko, grafiko, buvusio ilgamečio pedagogo Augustino Virgilijaus Burbos naujausių tapybos darbų paroda „Atvertys“, kurioje pristatomi pastarųjų metų jo ieškojimai tapybos meno lauke. „Gyvenimo nuėjęs pusę kelio, pasijutau miško tankmėje“, – teigė autorius, pastaruoju metu vis daugiau laiko skiriantis ne grafikai, o tapybai.
Nuo piešinio iki tapybos
V. Burba (gim. 1943 m. Grūšlaukės k. Kretingos raj.) – žymus Klaipėdos krašto menininkas, plačiajai publikai pirmiausia pažįstamas iš simboline vaizdinių kalba ir preciziškų kompozicijų prisodrintos grafikos. Vis dėlto pastaraisiais metais A. V. Burbos kūrybinė trajektorija pasuko nauja linkme – autorius atsigręžė į tapybą, atverdamas iki šiol mažiau pažintą savo meninės tapatybės pusę.
Naujausiuose darbuose, atliktuose akrilu ant drobės, susitelkia meistrystė, brandi meninė patirtis ir kūrybinė drąsa. Po daugiau nei penkis dešimtmečius trunkančio darbo vizualiojo meno lauke autorius imasi tapybos su nauju polėkiu, tarsi iš naujo atrasdamas spalvos ir potėpio galimybes. Ilgametė patirtis nespalvotos grafikos srityje tapyboje transformuojasi į savitą „dvikalbę“ sistemą, kurioje piešinys ir spalva veikia kaip lygiaverčiai, vienas kitą papildantys komponentai.
Dinamiška menininko prigimtis, vidinė energija ir nuolatinis kūrybinis nerimastingumas atsiskleidžia tiek grafikoje, tiek tapyboje. Ant neutralios, bejausmės drobės plokštumos autorius projektuoja ekspresyvų emocinį ir dvasinį krūvį. Abstrahuoti, tačiau atpažįstami fizinio pasaulio motyvai – daiktai, objektai, figūrų fragmentai – įvairiai jungiami, susiejami ir tampa priemone atskleidžiant neišvengiamą individo dvasios ir materialiosios tikrovės sąveiką.
Ekspresija ir kontrolė
Parodos „Atvertys“ darbuose ryškėja nuosekli modernistinės tapybos tradicijos tąsa, kurioje organiškai susipina kubistinis struktūrinis mąstymas, ekspresionistinis emocionalumas ir šiuolaikinės figūratyviosios tapybos improvizacija. A. V. Burbos kūryboje figūra sąmoningai dekonstruojama, skaidoma į kampuotas plokštumas ir transformuojama į dinamišką, vidinę logiką turinčią struktūrą. Žmogaus figūros interpretacijos menininko paveiksluose paveikios ne tik savo išraiškinga, šiuolaikiška forma – fragmentiški siluetai, įvairios kūno deformacijos formuoja daugiasluoksnį emocinį lauką, kuriame atsiveria ir egzistencinė įtampa, ir psichologinis lankstumas, ir žaismė.
Svarbi vieta, kaip ir pridera tapybai, tenka spalvai. Ji gyva, kontrastinga, aktyviai formuojanti nuotaiką ir paveikslo atmosferą. Turėdamas itin jautrią spalvinę klausą ir intuiciją, A. V. Burba spalvą pasitelkia kaip vieną svarbiausių emocinio lauko komponentų, kuriančių platų nuotaikų spektrą – nuo harmoningų, ramių ir nostalgiškų iki kontrastingų, emocionalių ir disonuojančių žmogaus vidinių būsenų. Kontrastingais spalviniais tonais autorius dar labiau sustiprina figūrų fragmentiškumą ir pabrėžia dinamišką paveikslo struktūrą. O neretai kompozicijose išnyranti tamsi kontūrinė linija suteikia kūriniams dinamišką ritmą ir architektūrinį aiškumą. Apskritai A. V. Burba puikiai geba kurti savitą vizualinę discipliną, balansuojančią tarp spontaniškumo ir kontrolės, tarp improvizacijos ir struktūriškumo.
Jautrus susitikimas
Galerijoje „Lyceum“ pristatyta A. V. Burbos tapybos darbų paroda sukuria erdvę jautriam žiūrovų ir kūrinių susitikimui, skatina mokytis pasaulį skaityti per vaizdinius. Pasak menininko, kūrinio gimimas apima ne tik pirminę autoriaus intenciją, bet ir paties meno kūrinio savikūros procesą. Po kūrybinių ieškojimų etapo, vėliau kūrinys tarsi įgyja autonomiją – pradeda kurti save iš naujo kiekvieno susitikimo su žiūrovais metu.
Pastarasis žiūrovo ir kūrinio dialogas reikalauja atvirumo, imlumo bei gebėjimo vaizdą priimti ne kaip momentinį įspūdį, bet kaip palaipsniui besiskleidžiančią patirtį. Tokia laikysena būdinga visam A. V. Burbos kūrybos kontekstui, kuriame svarbus ne vien regimasis paveikslų paviršius ar formalioji jų sandara, bet ir individualus žiūrovų santykis su kūriniais, jų asmeninės patirtys bei interpretacijos.
Rengdamas personalinę tapybos parodą galerijoje „Lyceum“, A. V. Burba vaizdžiai apibrėžė savo kūrybinį sumanymą: „Kviečiu žiūrovus į „mišką“ – begalinę, neapibrėžtą ir simboliškai talpią erdvę, kurioje atsiveria galimybė pabūti su paslaptimi, nežinomybe ir vidine kontempliacija.“
Paroda „Atvertys“ tapo erdve, kurioje vyksta abipusis atsivėrimas ir skirtingų asmeninių patirčių susitikimas. Galerijoje eksponuojami kūriniai kviečia žiūrovus keliauti giliau – anapus regimų daiktų, formų ir materialumo paviršiaus, į vidinių būsenų ir emocinių patirčių lauką. Todėl žiūrovai iš parodos išsineša ne daiktus, bet jų vidinį pasaulį praturtinusią patirtį. Kaip rašė Antoine’as de Saint-Exupéry „Citadelėje“, „tu esi žmogus ir maitiniesi daiktų prasme, o ne daiktais“…
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
