Šaltos žiemos ranka paliesti
Jie jautesi bedvasiai kūnai apleisti.
Jų protus užšaldė speigai
Ir per naktį netilo neramūs balsai.
Pabąlusią žolę gaubė šalna
Tarsi norėdama apsaugoti ją
Nuo saulės kaitros didelės,
Nuo meilės aistros iš širdies.
Galingos žiemos ranka paliesta
Sušalo ir pasidavė jūra basa.
Nebesiblaškė joje bangos maištingos-
Jos tyliai įkvėpusios nebyliai sustingo.
Nuleidęs medis šakas atgalios
Stovėjo sustingęs ir sulaukęs kančios.
Žvelgė jo siela į dangų aukštai
Ir meldė, kad grįžtų jojo sapnai.
Jų aimanas stingdė ledai
Ir neleido atšilti jų kūnams nūnai
Taip ir stovėjo sušalę visi
Rūškanos žiemos ranka paliesti.
Ad.
