„Prarastos sielos“ – festivalyje Kijeve
Kijevo modernaus meno festivalis „Gogolfest“ vieną garbingiausių pabaigos akimirkų skyrė klaipėdiečių spektakliui.
Valentina Žigienė
Vienintelis – šokio
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – Rasos Alksnytės (Belgija) šokio projektas „Prarastos sielos“ rugsėjo 25-ąją parodytas Ukrainos sostinėje, senajame Misteckio arsenalo pastate. Pasiūlymas šį spektaklį pristatyti festivalyje buvo labai svarbus Klaipėdos muzikiniam teatrui ir įrodė, kad apie jį yra žinoma už Lietuvos ribų, domimasi jo veikla.
„Gogolfest“ – dar jaunas festivalis, organizuojamas tik treti metai, bet tai didžiausias Ukrainos šiuolaikinio meno renginys, jau sulaukęs populiarumo ir palankaus vertinimo. Todėl pagrįstai festivalio rengėjai puoselėja viltis, kad „Gogolfest“ taps kasmetiniu tradiciniu renginiu, traukiančiu viso pasaulio menininkus bei meno kolektyvus.
Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupė šiame festivalyje buvo itin laukiama, nes, kaip sakė patys organizatoriai, į programą jie įtraukė vienintelį šiuolaikinio šokio spektaklį. Galbūt todėl ir vietos žiniasklaida dar iki atvykstant klaipėdiečiams jau aktyviai domėjosi, ko galima tikėtis iš jų pasirodymo.
Žiūrėjo pilna salė
Po spektaklio nebuvo matyti nė vieno nuvilto žiūrovo. Viena festivalio rengėjų Žozepina Garin Apigoni prisipažino dievinanti modernaus šokio teatrą ir klaipėdiečių „Prarastas sielas“ žiūrėjusi labai įdėmiai.
„Šis spektaklis turi ypatingą, širdį virpinančią energetiką. Jo metu laikas kažkur pranyksta. Idėja, turinys, muzika, šokėjų plastika – nuostabi. Tai, apie ką pasakojama spektaklyje, buvo aktualu prieš dešimtmetį, taip pat išliks aktualu ir dar po dešimties metų. Todėl ir sakau, kad laikas kažkur ištirpo, nepajutau, kaip prabėgo valanda. Esu labai laiminga pamačiusi šį pasirodymą ir nuoširdžiai dėkinga trupei už patirtas gilias emocijas“, – kalbėjo ji po spektaklio.
Klaipėdiečiams baleto artistams nuoširdžiai dėkojo ir Lietuvos Respublikos kultūros atašė Ukrainoje Gabrielė Žaidytė, prieš spektaklį žiūrovams pristačiusi kolektyvą, trumpai papasakojusi „Prarastųjų sielų“ turinį, o po vaidinimo išreiškusi ypatingą susižavėjimą. G.Žaidytė pasirūpino, kad spektaklio programėlė būtų išversta į ukrainiečių kalbą, tad žiūrovai galėjo iš anksto susipažinti su tuo, ką matys scenoje.
Didžioji dalis festivalio „Gogolfest“ renginių buvo nemokami, tačiau į keleto kolektyvų pasirodymus juos norintys pamatyti žiūrovai turėjo pirkti bilietus. Tarp tų išskirtinių pateko ir klaipėdiečių „Prarastos sielos“, surinkusios pilną salę publikos. Buvo ir stovinčiųjų.
Gali pamatyti visko
Vietos, kur šoko Klaipėdos muzikinio teatro baletas, sale nepavadinsi. Tai didžiulė patalpa su lubas remiančiomis akmeninėmis kolonomis. Tarp jų buvo įsprausta scena, prieš ją pastatytos kėdės žiūrovams, o už publikos nugarų driekėsi didžiulė modernaus vaizduojamojo meno ekspozicija.
Visa toji erdvė spektaklio metu buvo pilna žmonių. Išties vyravo nepaprasta atmosfera, nes „Prarastos sielos“ atrodė lyg specialiai buvo kurtos tai aplinkai. Visišką rimtį gal šiek tiek trikdė nuolat spragsintys fotoaparatai ir veikiančios filmavimo kameros, bet tai irgi liudijo apie susidomėjimą spektakliu.
„Gogolfest“ – polistilistinis festivalis. Jame žiūrovai gali pamatyti visko – nuo parodų ekspozicijų, menininkų kuriamų performansų, filmų, knygų pristatymų iki įvairaus stiliaus muzikos koncertų, dramos ir šokio spektaklių. Gyvenimas festivalyje verda nuo ryto iki nakties ir kunkuliuoja išties, nes žmonių – tarsi skruzdžių skruzdėlyne. Visi čia randa ką veikti, ką pamatyti, su kuo pabendrauti.
Festivalio organizatorius Vladislavas Troickis teigė, kad jam ypač svarbi smalsi ir išprususi publika, o į renginius ateina daug intelektualaus jaunimo. Todėl pats V.Troickis tai laiko dideliu pasiekimu. Jo tikslas – parodyti žmonėms kuo įvairesnį modernųjį meną, pristatyti kuo daugiau pasaulio šalių, tačiau svarbi ir festivalio turinio kokybė. Klaipėdiečių dalyvavimu jis taip pat labai džiaugėsi.
Pasiskolino iš banko
„Gogolfest“ šiemet vyko rugsėjo 11-27 dienomis. Festivalyje dalyvavo Ukrainos, Rusijos, Lenkijos, Suomijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos, Portugalijos, Bulgarijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos, Lenkijos, Irano, Brazilijos ir Lietuvos menininkai.
V.Troickis drąsiai, net galima teigti – savižudiškai ėmėsi organizuoti festivalį. Šiemet jis ėmė paskolą iš banko, kad galėtų įgyvendinti sumanymą. „Šešiasdešimt procentų lėšų – mano, likusios – rėmėjų. Suvokiu, kad daug kam mano poelgis atrodo beprotiškas. Už tą paskolą aš galėčiau kviesti geriausius režisierius dirbti su mano teatro artistais. Bet esu altruistas. Siekiu kuo daugiau duoti, parodyti plačiajai visuomenei, menu besidomintiems žmonėms“, – neslėpė festivalio vadovas.
V.Troickis vadovauja nedidelei aktorių trupei, turi 60 žiūrovų talpinančią salę. Jo teatras pavadintas „Dax“, išvertus į lietuvių kalbą tai būtų – stogas. Anot režisieriaus, stogas virš galvos ir turi sujungti žmones vienoje erdvėje bendram buvimui, bendrų idėjų suradimui. Todėl festivalyje jis siekia būtent šito.
Organizatorius džiaugėsi, kad ypatingą aurą padeda sukurti ir pasirinkta vieta – Misteckio arsenalas, stūksantis priešais garsųjį Kijevo stačiatikių vienuolyną Pečerska Lavra. O pats arsenalas – caro Petro I įsakymu pastatyta karinės paskirties tvirtovė, kurioje liedintos patrankos, laikyti ginklai. Šiuo metu pastatas restauruojamas, jis atgyja kartą per metus, festivalio „Gogolfest“ metu. Ateityje ten norima įrengti modernaus meno centrą ir, žinoma, kasmet organizuoti festivalį.
