Sausio 14-osios vakarą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salėje „Jūra“ nuskambėjo koncertas „Istorijos dvasia“, dedikuotas Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – 35-mečiui ir Klaipėdos krašto dienai. Tai buvo vakaras, per muziką įprasminęs gyvą atmintį, susitelkimą ir viltį.
Žaneta SKERSYTĖ
Muzikinės jungtys
Jau nuo pirmųjų akordų buvo juntama ypatinga vakaro atmosfera – susikaupusi, gili ir kartu pakylėjanti. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, teatro choras ir Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“, diriguojami Klaipėdos valstybinio mjuzikinio teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, atliko du prasme susišaukiančius kūrinius – Broniaus Kutavičiaus „Dzūkiškas variacijas“ ir Johanneso Brahmso „Vokiškąjį Requiem“.
Kutavičiaus kūrinys skambėjo kaip ritualinis įvadas – archajiškas, pulsuojantis, giliai įsišaknijęs lietuviškoje pasaulėjautoje. Dzūkijos folkloro dvasia, monotoniški ritminiai modeliai ir subtiliai plėtojamos variacijos kvietė klausytojus į vidinę kelionę, kurioje gamta, tradicija ir istorija susiliejo į vientisą garsinį patyrimą.
Po šio susitelkimo J. Brahmso „Vokiškasis Requiem“ atsivėrė visa savo emocine ir dvasine didybe. Skirtingai nei tradiciniai requiem, šis kūrinys skirtas ne mirusiesiems, o gyviesiems – jų paguodai, stiprybei ir vilties paieškai. Septynių dalių muzikinė dramaturgija vedė iš netekties ir skausmo į ramybę, susitaikymą ir šviesą, itin jautriai rezonavusią tiek su Sausio 13-osios, tiek su Klaipėdos krašto istorinėmis patirtimis.
Klaipėdos muzikinio teatro solistai Beata Ignatavičiūtė ir Steponas Zonys subtiliai ir jautriai įsiliejo į bendrą muzikinę tėkmę, suteikdami J. Brahmso muzikai vidinės šilumos ir šviesos.
Profesionalų bendrystė
Vakaro iškilmingumą vainikavo išskirtinė profesionalių kolektyvų sinergija. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, jungiantis aukščiausio lygio muzikantus, dar kartą patvirtino savo brandą, lankstumą ir gebėjimą imtis didelės apimties simfoninių opusų.
Prie orkestro prisijungę teatro choras ir Klaipėdos koncertų salės choras „Aukuras“ sukūrė galingą, sodrų ir emociškai įtaigų skambesį. Vienas ryškiausių Vakarų Lietuvoje choras „Aukuras“ išsiskyrė balsų tembrų darna, atlikimo tikslumu ir emociniu atvirumu, o Muzikinio teatro choras pademonstravo ilgametę sceninę patirtį ir gebėjimą interpretuoti sudėtingą chorinį repertuarą. Šių dviejų kolektyvų susitikimas scenoje virto tikru meniniu dialogu.
Prie orkestro, solistų ir chorų šįkart prisijungė žinomi dirigentai ir chormeisteriai Adrija Čepaitė, Kęstutis Jakeliūnas ir Vytautas Valys, papildę choristų gretas. Ši simbolinė menininkų bendrystė dar labiau sustiprino koncerto prasmę.
Suskambo širdyse
Dar prieš koncertą klausytojai buvo pakviesti į pažintinį pokalbį, leidusį giliau pasinerti į vakaro programą ir jos idėjinį lauką. Pristatydamas J. Brahmso gyvenimą ir jo kūrinį „Vokiškasis Requiem“, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos Muzikos teorijos skyriaus IV klasės mokinys Jokūbas Kulevičius (mokytoja Laima Sugintienė) atvėrė istorinius, filosofinius ir muzikinius jo klodus.
Koncerto klausėsi gausus būrys muzikos gerbėjų, tarp jų – ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos moksleiviai. Salėje vyravo susikaupimas, o po paskutinių akordų nuskambėjo ilgi, nuoširdūs plojimai. Išeidama iš salės, viena klausytoja taikliai apibūdino viso vakaro emociją: „Ši muzika suskambo širdyje.“
„Šis koncertas tapo ir prasmingu istorinių datų paminėjimu, ir tikru pasididžiavimu mūsų meno kolektyvais. Džiaugiamės įstabia metų pradžia ir tuo, kad Klaipėda turi tokius profesionalus, kartu kuriančius gyvą, stiprią ir prasmingą kultūrą“, – po koncerto sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė.
Koncertas „Istorijos dvasia“ dar kartą patvirtino, kad muzika Klaipėdoje ne tik skamba, bet ir yra gyva atminties, tapatybės ir bendrystės forma.
