Režisierių dueto Philo Lordo ir Christopherio Millerio darbas – filmas „Projektas Sveika, Marija“ (angl. „Project Hail Mary“) pagaliau pasiekė didžiuosius ekranus. Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo tiesiog nepadoraus populiarumo sulaukusią Andy Weiro knygą. Jei per pastaruosius kelerius metus bent kiek domėjotės šiuolaikine literatūra ar bent netyčia užklydote į knygyną, o gal klausėtės tinklalaidės apie knygas, šios knygos viršelio ir pavadinimo išvengti buvo tiesiog neįmanoma – ji spoksojo į jus iš visų perkamiausių knygų lentynų ar rekomenduojamų knygų sąrašo pozicijų. Beje, knyga išleista ir lietuviškai. Bet, kaip dažnai būna su tokio kalibro bestseleriais, kino teatruose visada tyko pavojus. Ar ekranizacija pateisins lūkesčius ir kuo skiriasi filmas nuo knygos?..
Andrius RAMANAUSKAS
Iš knygos – į filmą
Ko gero, tinkamiausias filmo siužetas, kurį galėčiau papasakoti nieko apie filmą ar apie knygą negirdėjusiems žmonėms, būtų tiesiog toks: vyras pabunda iš komos keistoje patalpoje, kurioje daugiau gyvybės be jo nėra. Žmogus nesupranta nei kas jis pats toks, nei kur jis randasi.
Na, o visiems likusiesiems dabar jau išduosiu daugiau siužeto detalių. Pagrindinis veikėjas pabunda kosmoso erdvėlaivyje iš komos, būdamas visiškoje amnezijoje, o visi jo įgulos draugai – negyvi. Pamažu atgaudamas atmintį, vienišas astronautas supranta, kad jis yra paskutinė ir vienintelė žmonijos viltis išgelbėti Žemę nuo egzistencinės grėsmės – kosminių mikrobų, kurie tiesiogine to žodžio prasme valgo Saulės energiją ir po 30 metų sunaikins žemę. Keliaudamas į tolimą žvaigždžių sistemą ieškoti priešnuodžio, jis netikėtai supranta, kad šioje bėdoje jis ne vienas. Jis sutinka ateivį iš kitos planetos, kurio pasauliui gresia lygiai toks pats likimas.
Prikelti šią istoriją į ekranus nebuvo lengva užduotis. Režisierių duetas Ph. Lordas ir Ch. Milleris, puikiai žinomi dėl savo gebėjimo neįprastas idėjas paversti kino hitais, atviravo apie vizualinę filmo kryptį. „Norėjome, kad filmas leistų pasijusti taip, lyg būtumėte pačiuose kosminio laivo viduriuose“, – teigė jie, pabrėždami praktinių efektų ir klaustrofobiškos aplinkos svarbą. Pagrindinio vaidmens atlikėjas Ryanas Goslingas, kuris filmą ir prodiusavo, prisipažino, kad jautė didžiulį spaudimą dėl knygos populiarumo, o pati idėja vaidinti „su kojinėmis sėdint laivo vamzdyje ir kalbant su ateiviu“ jam kėlė nemažai baimės, bet kartu atrodė kaip galimybė, pasitaikanti kartą gyvenime. Scenarijaus autorius Drew Goddardas turėjo turbūt patį sunkiausią darbą – adaptuoti sunkiai įkandamą kietąją mokslinę fantastiką taip, kad popkornus kramsnojantys žiūrovai neužmigtų iš nuobodulio.
Nemažai klišių
Kritikų atsiliepimai rodo, kad filmas iš esmės pavyko, nors ir neišvengė kompromisų. Dauguma kritikų, visų pirma, liaupsina R. Goslingo vaidybą – jis puikiai perteikia izoliuoto, bet vilties neprarandančio mokslininko vidinį pasaulį. Taip pat žiūrovai žavisi ateivio (vadinamo Rokiu) dizainu. Kūrėjai naudojo praktines marionetes ir efektus, kurie suteikė veikėjui daugiau gyvybės, palyginti su įprasta ir kartais bedvase kompiuterine grafika. Chemija tarp šių dviejų pagrindinių veikėjų ir vadinama filmo širdimi.
Tačiau kietosios mokslinės fantastikos gerbėjai skundžiasi, kad filmas prarado dalį savo intelektualinio svorio. Daug sudėtingų matematinių ir fizikos problemų sprendimų buvo supaprastinti arba visai išmesti, kad filmas taptų prieinamesnis daugumai žiūrovų. Be to, kai kuriems kritikams filmo tonas kai kur pasirodė kiek per lengvas ir ne visai atitinkantis gresiančios apokalipsės rimtumą.
Tiek filmas, tiek knyga, tiesą sakant, turi nemažai klišių. Kaip įprasta, čia žmonijos likimas vėl atsiduria vieno žmogaus rankose. Vėl turime didvyrį, kuris iš pradžių savimi netiki, atsiduria tokioje situacijoje visai ne savo noru, bet, žinoma, galiausiai įveikia visus vidinius prieštaravimus ir išgelbsti net ne vieną, o dvi civilizacijas. Vis dėlto filmo (ir knygos) labai stiprus išskirtinumas, kad čia nėra jokios tradicinės gėrio ir blogio kovos. Jokių piktadarių su lazeriais ar klastingų išdavikų. Tik pavojinga, negailestinga ir mirtina problema, kurią reikia išspręsti.
Akcentai kiti
Knyga yra robinzoniška išgyvenimo kosmose istorija, kur du mokslininkai iš skirtingų planetų ir su skirtingomis žiniomis bando moksliškai išspręsti vieną sunkią problemą po kitos, o filme akcentai sudėlioti kitaip. Pavyzdžiui, knygoje moksliniai sprendimai nėra iš piršto laužti – pats knygos autorius A. Weiras turi inžinieriaus patirties, o jam rašant talkino galybė skirtingų sričių mokslininkų. Knyga išėjo tarsi įmantriai sukaltas mokslo populiarinimo kūrinys. Tačiau filme to mokslo perteikti tokiais kiekiais neįmanoma. Tiksliau – įmanoma, bet plačiajai publikai tai turbūt būtų nepakenčiamai nuobodu. Tad filmas labiau koncentruojasi ties komiška ir jautria abiejų mokslininkų, sudarytų iš visiškai skirtingų organizmų, draugyste. Filmas, visų pirma, yra apie draugystę ir pasitikėjimą, o štai knyga – apie mokslą ir, sakyčiau, šventą tikėjimą juo.
Kino kūrėjai padarė kelis esminius pakeitimus. Knygos struktūra stipriai remiasi pagrindinio personažo atminties praradimu – istorija dėliojama per nuolatinius praeities prisiminimus, kurie pamažu atskleidžia misijos prasmę. O filmas renkasi labiau linijinį pasakojimo būdą, jame nėra nuolatinio šokinėjimo tarp praeities įvykių ir dabarties. Taip pat knygoje kur kas daugiau dėmesio skiriama Žemės krizei ir tarptautinės mokslininkų ir astronautų komandos nariams.
„Projektas Sveika, Marija“ yra puikus pavyzdys, kaip vienas kūrinys gali evoliucionuoti, keisdamas mediją. Tai nėra tobula adaptacija tiems, kurie tikėjosi vaizdinio fizikos vadovėlio, tačiau tai puikus, emocingas ir vizualiai patrauklus kinas. Kam ką rinktis? Jei esate moksliukas, dievinantis detalius inžinerinius sprendimus, skaičiavimus ir mėgaujatės žinodamas, kaip tiksliai veikia kosminiai varikliai, – griebkite knygą, ji tikrai prikels tą vaikišką smalsumą ir norą žavėtis mokslu. Tačiau, jei ieškote jautrios, kartais komiškos ir vilties kupinos istorijos apie tai, kaip du visiškai skirtingi padarai gali susikalbėti ir patikėti vienas kitu dėl bendro tikslo, tada filmas su charizmatiškuoju R. Goslingu tikrai paliks šiltą įspūdį.
NAUJAS FILMAS
Pavadinimas: „Projektas Sveika, Marija“ / „Project Hail Mary“.
Žanras: veiksmo, nuotykių, fantastinis.
Šalis: JAV, 2026 m.
Režisierius: Philas Lordas, Christopheris Milleris.
Scenarijaus autorius: Drew Goddardas.
Operatorius: Greigas Fraseris.
Kompozitorius: Danielis Pembertonas.
Aktoriai: Ryanas Goslingas, Sandra Hüller, Jamesas Ortizas.
Trukmė: 2 val. 37 min.
Amžiaus cenzas: žiūrovams nuo 13 metų.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
